Lietuvos šeima Europos kontekste : monografija
| Author(s) | |
|---|---|
| Date Issued |
|---|
2015 |
Šioje monografijoje, parengtoje remiantis projekto „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ rezultatais, siekiama atskleisti, kokie yra Lietuvos šeimos raidos ypatumai kitų Europos šalių atžvilgiu: analizuojamos demografinių procesų (santuokų, gimstamumo, ištuokų) tendencijos ir lyginama šeimos transformacijos eiga bei gyventojų šeiminės sudėties (namų ūkių struktūros) pokyčiai skirtingose senojo žemyno valstybėse / regionuose, vertinami gyventojų senėjimo mastai Europos šalyse ir šio proceso poveikis šeimos institutui, aptariami gyventojų vertybinių nuostatų (požiūrių į partnerystę / santuoką, vaikus, lyčių vaidmenis ir tarpgeneracinius įsipareigojimus šeimoje) skirtumai įvairiuose sociokultūriniuose, demografiniuose ir geopolitiniuose kontekstuose, nagrinėjami įvairūs šeimos ir individo gyvenimo kokybės tarpusavio sąsajų aspektai, lyginamas namų ūkių skurdo rizikos lygis Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, analizuojama, kaip šeimų materialinė padėtis priklauso nuo jų dydžio, sudėties bei kitų veiksnių. [...]
This collective monograph aims to reveal the peculiarities of ongoing changes in the Lithuanian family in the broader European context. The patterns in partnership and family formation, including trends in marriage rates, divorce rates, the spread of cohabitation as well as fertility rates during the last fifty years in different European regions / countries are described and compared, the changes in family structures (household composition) are discussed and the impact of demographic ageing on family as social institution is explored (Part I). Analysis is based on Eurostat and national demographic statistics as well as secondary analysis of different pan-European survey data. Part II focuses on similarities and differences across European countries in family values and attitudes towards partnership / marriage, children and parenthood, gender roles and intergenerational obligations, and Part III attempts to give an overview of interrelations between individual and family well-being and quality of life, using the data of international studies – 2008 European Value survey (further EVS) and 2012 European Community Statistics on Income and Living Conditions (further EU-SILC) and analysing the results of quantitative sociological research74 conducted by the authors in the frame of the project “Trajectories of family models and social networks: intergenerational perspective” (further – the Project). [...]
Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva |