Dvasininkija 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos enciklopediniuose leidiniuose
Author(s) | |
---|---|
Selenis, Valdas | Lietuvos edukologijos universitetas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Date Issued |
---|
2013 |
Šiame straipsnyje reputaciniu elitu laikomi ne tik žymiausi, autoritetingiausi, „labiausiai nusipelnę valstybės ir tautos vyrai“, įtakingi „garsūs žmonės“ (angl. Men of Fame), apdovanotieji prizais, medaliais ir kitais pagarbos atributais, bet visi asmenys, patekę į nacionalines enciklopedijas ar „kas yra kas“ pobūdžio leidinius. Vakarų Europoje XX a. pradžioje biografiniai žinynai tapo nacionalinių ir valstybinių veikėjų „kanonizacijos“ forma, taip pat „mažųjų“ tautų atgimimo ir savitu šiuolaikinio nacionalizmo išraiškos ženklu. Straipsnio autorius, siekdamas suformuoti tyrimo bazę ir išskirti dvasininkų grupę iš kitų reputacinio elito atstovų, naudoja tris pagrindinius šaltinius: Pirmasis iš jų – „Lietuvos albumas“. Jame yra nuotraukos su trumpa biografine informacija apie Lietuvos Respublikos politinius veikėjus ir kultūros bei meno darbuotojus. Albumo leidėjai išreiškė norą pateikti biografijas žmonių, kurie daugiau ar mažiau prisidėjo prie lietuvių tautos ir valstybės atkūrimo. Redaktorius pažymėjo, kad šis albumas nebuvo itin išsamus, nes stigo informacijos apie kai kuriuos mažiau žinomus žmones, ypač tai pasakytina apie karius, kurie kovojo Nepriklausomybės kare 1919–1920 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos sumanytas „Lietuvos žymesnybių žodynas“ kaip pirmasis nacionalinis „kas yra kas“ pobūdžio Lietuvos žymių žmonių žodynas buvo pradėtas rengti, tačiau taip ir nepaskelbtas. Visa medžiaga saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. „Lietuviškoji... [toliau žr. visą tekstą]
This dictionary did not represent all the most distinguished people of any nationality, religion or political beliefs; the selection of famous people included mostly Catholics. The Clergy in reputational elite of the Republic of Lithuania in 1918–1940 constituted the largest professional-group – about 163 people out of 1073 (15.1 per cent). Most of clerics studied in St. Petersburg and Kaunas Roman Catholic seminaries, Lithuanian (Vytautas Magnus) and Fribourg (Switzerland) universities. More than half of the clergy inreputational elite consistedof senior generation. One-third ofthe clergy ofthe total research period obtained PhD academic degrees. These conclusions derived fromthe datawhichwas composed of approximate biographical database based ontested fragmentary encyclopedic sources.