Valstybių pripažinimas tarptautinėje teisėje
Registrų centras |
| Date Issued |
|---|
2016 |
Straipsnyje Lietuvos Respublikos pavyzdžiu nagrinėjami aktualūs valstybių pripažinimo tarptautinėje teisėje klausimai. Pirmoji problema, su kuria susiduria tarptautinės teisės doktrina – nėra vieningos valstybių pripažinimo sampratos. Antroji problema – nėra nusistovėję valstybių pripažinimo kriterijai. Kalbant apie Lietuvos valstybės pripažinimą, svarbią reikšmę tiek pirmajame, tiek antrajame Lietuvos pripažinime turėjo pirmas realaus suvereno pripažinimas. Pagirtini Europos Sąjungos veiksmai, formuluojant valstybių pripažinimo kriterijus. Manytina, kad šiais valstybių pripažinimo kriterijais turi vadovautis visos ES valstybės. Diskutuotinas klausimas dėl valstybių pripažinimo reikšmės. Tarptautinės teisės doktrinoje pripažinimo reikšmę paprastai aiškina dvi susiformavusios valstybių pripažinimo teorijos: konstatuojamoji ir deklaracinė. Autoriaus nuomone, XXI amžiuje abi šios teorijos nebeatspindi tikrosios valstybių pripažinimo reikšmės. Šie aktualūs klausimai ir nagrinėjami straipsnyje.
This article focuses on the example of the Republic of Lithuania to analyse issues relating to the recognition of states under international law. The first problem faced by the international legal doctrine is that there is no unified concept of states’ recognition. The second problem is that criteria on states’ recognition are not settled. The first recognition as a real sovereign entity had great significance both for the first and second recognition of the state of Lithuania. The actions of the European Union in formulating criteria for the recognition of states must be praised, and it is suggested that all EU member states should use these criteria. The significance of state recognition is an issue for open discussion. According to the doctrine of international law, two main theories are commonly used to explain the significance of such recognition: constitutive theory and declaratory theory. In the author’s opinion, both of these theories fail to reflect the real significance of state recognition in the 21st century. These issues are analysed in the paper.