Lietuvos teisės aktuose asmeniui ir valstybei adresuotų pareigų "rūpintis sveikata“ teisinis vertinimas
Mykolo Romerio universitetas |
| Date Issued |
|---|
2012 |
Šiame straipsnyje gilinamasi į Lietuvos teisės aktuose asmeniui ir valstybei adresuotų pareigų ,,rūpintis sveikata“ ypatumus. Asmeniui įpareigojimai keliami kaip Lietuvos gyventojui ir kaip pacientui. Kaip pacientas asmuo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis yra įpareigotas rūpintis savo sveikata, o kaip gyventojas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo nurodymu turėtų vykdyti pareigą rūpintis ne tik savo, bet ir savo tėvų bei nepilnamečių vaikų sveikata. Kyla klausimas, kiek įgyvendinamos ir teisiškai įpareigojančios yra šios nuostatos? Todėl šių teisinių pareigų turinys analizuojamas ir teisinis vertinimas atliekamas pirmojoje straipsnio dalyje. Antroji straipsnio dalis skirta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos ,,valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ analizei. Aiškinantis ir vertinant tokio valstybės prisiimto įsipareigojimo, taigi ir atsakomybės, apimtis ir ribas atskleidžiamos šios normos įtvirtinimo nacionalinėje teisėje prielaidos, turinys Lietuvos konstitucinėje doktrinoje ir sveikatos teisės moksle.
of Lithuania, are not only declarative norms. The second part of the paper is aimed at analysis of the provision “the state shall take care of people‘s health” of the Constitution of the Republic of Lithuania. It has been established that the crucial presumption of the duty – the implementation of the rights to health care established under international human rights documents (that Lithuania adhered to or ratified). It has been revealed that this duty under the constitutional doctrine of Lithuania is treated more as the function of the state, the public interest, and not the individual right to achieve certain health care services guaranteed by the Constitution. In consideration of the constitutional doctrine, it has to be recognized that the implementation of this duty cannot be separated from the state‘s social and economic situation, the needs and possibilities of the society and the state, and other factors. However, it can be claimed that in certain cases it is possible to argue whether the state which has established a certain requirement really does not infringe the rights of the specific patient/ resident in the field of health care.