Teismų procesinių sprendimų nuasmeninimo konstitucingumo problemos
| Author | Affiliation |
|---|---|
Šindeikis, Algimantas |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2009 |
Teisėjų tarybos nutarimu „Dėl teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarkos“ Lietuvos Respublikos teismų sprendimuose, nuosprendžiuose, nutarimuose ir nutartyse asmenų vardai, pavardės ir juridinių asmenų pavadinimai nuasmeninti. Ankstesnė bylos šalių skelbimo tvarka „Petras Petraitis prieš UAB „Šviesus rytojus“ pakeista į naują – „P. P. prieš UAB (duomenys neskelbtini)“. Dėl šio Teisėjų tarybos nutarimo Teismų administracijos tvarkomose duomenų bazėse, kurios prieinamos visai visuomenei, procesiniai sprendimai pateikiami kaip abstraktūs, praradę didelę teisinio konflikto esmės dalį, teoriniai juridiniai dokumentai. Po pakeitimų elektroninėse duomenų bazėse visuomenė nebegali įžvelgti teisinio konflikto sprendimo konkrečioje socialinio laikmečio realybėje hinc et nunc ir ribojamos visuomenės galimybės pozityviai kontroliuoti teismus individualizuojant bausmes ar priimant sprendimus contra lege. Tai sunaikina konkretų bylų turinį ir riboja galimybes būti tinkamai informuotiems apie viešųjų asmenų teistumus ar kitokį dalyvavimą teismo procesuose, mažina ir taip menką pasitikėjimą Lietuvos teismais.
Furthermore, the Constitution imperatively establishes the public nature of a court proceeding. Article 117 of the Constitution establishes "In all courts, the investigation of cases shall be open to the public. Closed court sittings may be held in order to protect the secrecy of a citizen's or the citizen's family's private life, or to prevent the disclosure of State, professional, or commercial secrets." This publication thoroughly examines the practices of national courts of other European countries when declaring resolutions regarding court proceedings, as well as the practice of the European Court of Human Rights. The article also analyzes the EU law, as well as the international convention regulating the protection of personal data and examines how these principles of international law were transferred into Lithuania's Law on the Legal Protection of Personal Rights. The conclusions of this publication attest that in all instances the depersonalisation of the data regarding the sides in a case is not substantiated at the levels, either inasmuch as it concerns the constitutional or the EU law, or the ordinary level of the laws of the Republic of Lithuania. The public openness of court resolutions and the data on case parties thereof constitute an important public control system of the courts. The depersonalisation of the public case parties contradicts the doctrine of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania.