Pataisos įstaigų personalo veiklos humanizavimo prielaidos atsižvelgiant į tarptautinius teisinius standartus
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2007 |
Im Mittelpunkt der Arbeit steht der Bereich der Menschrechte und -freiheiten der Gefangenen, die im Zusammenhang mit den Pflichten der Strafvollzugsbediensteten das Hauptthema des Artikels bilden. Der Autor beweist, dass die von der Weltgemeinschaft verabschiedeten regionale und internationale Normativrechtsakten besondere Bestimmungen und Empfehlungen für die Tätigkeit des Strafvollzugsbediensteten enthalten, welche die Mitgliedstaaten des Europarates, einschließlich der Republik Litauen, in ihrem nationalen Penitenzsystem vollstrecken sollen. Allerdings lässt sich auf Grund der vom Autor durchgeführten empirischen Forschung eindeutig feststellen, dass die Behandlung der Gefangenen teilweise formell und diletantisch ist, weil sie auf der sowjetischen und konservativen Methodik der Verwaltungsanordnungen beruht und die alten Tätigkeitsformen übernimmt. Die Übersicht der nationalen und internationalen Rechtsakten im obengenannten Bereich wird durch die Analyse der Rechtssachen des Europäischen Gerichtshofes für Menschenrechte erweitert. Die Schlussfolgerungen des Artikels zeigen, dass die Behandlungsformen der Gefangenen die Motivations- und Fachkompetenz der Strafvollzugsbediensteten widerspiegeln. Manche Behandlungsmaßnahmen können die Menschenrechte und Grundfreiheiten der Strafgefangenen verletzen und auch als Grund des Ungehorsams gegenüber dem Behördespersonal dienen. Die Behandlungsformen der Gefangenen sollen die Bestimmungen der vom Ministerkomitee des Europarates verabschiedeten Empfehlung Rec (2006) 2 über die Europäischen Strafvollzugsgrundsätze und die Bestimmungen anderer internationalen Rechtsakten entsprechen.
Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose Labita v. Italy, Kudla v. Poland (ir kitose -- aut. pastaba) pažymėjo, jog Europos pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną esminių fundamentalių demokratinės visuomenės vertybių, kuri absoliučiai uždraudžia nežmonišką ar žeminantį elgesį nepaisant aplinkybių ir kaltininko elgesio. Tačiau atlikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose išnagrinėtų Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigų darbuotojų veiksmų vertinimo statistinė bei empirinio tyrimo būdu gautų duomenų analizė atskleidžia padėtį, kuri netenkina nei tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu žmogaus teisių apsaugą vykdančių stebėtojų, nei Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos priklausančiose laisvės atėmimo įstaigose bausmę atliekančių asmenų. Tad koks kankinimų bei žiauraus, nežmoniško ar žeminančio šių asmenų orumą elgesio ar baudimo turinys ir kokiomis teisinio bei organizacinio pobūdžio priemonėmis papildyti Lietuvos Respublikos teisės aktais remiantis vykdomą pataisos sistemos reformą siekiant užtikrinti reikiamą žmogaus teisių ir laisvių apsaugą? Anketinės statutinių Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo įstaigose dirbančių tarnautojų apklausos duomenų apibendrinimo rezultatai atskleidžia minėtųjų asmenų humanizavimo prielaidas bei suponuoja būtinybę artimiausiu metu diegti konkrečias teisines, organizacines bei metodines pataisos darbuotojų profesinės veiklos priemones.