Retorikos genezė iš justum et aequum dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos
| Author | Affiliation |
|---|---|
Koženiauskienė, Regina |
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2006 |
Straipsnio įvade pateikiama teisinio dualizmo justum et aequum, iš kurio ir atsirado retorika, samprata. Jame apžvelgiami pagrindiniai žymaus XVI a. Lietuvos teisininko A. Volano retoriniai veikalai. Pirmajame skyriuje A. Volano diskursas analizuojamas teisės ir teisingumo vienovės požiūriu, o antrajame - keliama gero piliečio (vir bonus), aprašyto A. Volano veikaluose, klasikinės retorikos tradicijos tąsa. Klasikinės retorikos, taip pat ant jos pamatų išaugusiuose Renesanso laikų A. Volano ir kitų teisininkų veikaluose išsakytos mintys, iškeltieji moraliniai retorikos principai galėtų būti šių dienų viešųjų teisininkų kalbų matas. Iš tiesų, šiais laikais jaunos demokratijos sąlygomis Lietuvoje nuolat iškyla ta pati teisės ir teisingumo justum et aequumy santykio problema.
It is shown in the article that citizens can search for the truth only when they are free, and the unity of justum et aequum is important in all times. When one turns away from the human rights, the true content of justice, and when the force of the state becomes an essence of justice, then rhetoric (i.e. evaluation, explanation, interpreting of juridical discourse, searching for relation of norms to the moral values, efforts of persuasion) becomes unnecessary for a lawyer. The moral principles of rhetoric, raised by A. Volanas and the other lawyers of renaissance, were based on the norms of classic rhetoric. These principles ought to become a measure of public speeches of contemporary jurists. As a matter of fact, under conditions of young democracy Lithuania still faces the same problem of relation between law and justice.