Žinių vadybos ypatumai viešajame sektoriuje
| Date |
|---|
2016 |
Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, žinių ekonomikos kontekste, žinių vadybos koncepcijos adaptacijos poreikį skatina daugybė priežasčių. Esminėmis, butų galima laikyti pirmiausiai informacinių technologijų progresą, kuris visiškai transformavo budus kaip organizacijose informacija yra apdorojama ir saugojama. Šis veiksnys reikšmingai paveikė naujų techninių galimybių vystymąsi bei naujų paslaugų ir organizacinių procesų susiformavimą. Antrasis svarbus faktorius yra augantis piliečių ir klientų išprusimas, nuolatos didėjantys lūkesčiai institucijų teikiamų paslaugų kokybės bei atskaitomybės atžvilgiu, taip pat kintančios tarp-sektorinės organizacijų santykių ir konkurencijos formos. Nemažiau svarbus tampa ir globalizacijos skatinamas inovatyvių technologijų e-valdžios diegimo ir kitų modernių technologijų ir procesų poreikis, rizikos valdymas ir efektyvesnis žinių panaudojimas, institucinės atminties formavimo ir institucijų nuolatinio mokymosi mechanizmų tobulinimas. Siekiant pasitikti visuomenėms kylančius iššūkius, viešojo sektoriaus institucijos privalo efektyviai dalintis ir valdyti didelius informacijos srautus ne vien nacionaliniame, bet ir globaliame lygmenyje. Augantis žinių poreikis taip pat akivaizdus siekiant išlaikyti viešojo sektoriaus institucijų konkurencingumą viešųjų paslaugų teikimo atžvilgiu. Efektyvi žinių vadybos sistema būtina ir konkuruojant su priva- čiuoju bei nevyriausybiniu sektoriumi siekiant valstybės tarnybos atsinaujinimo ir norint neutralizuoti negatyvias valstybės tarnautojų perėjimo į privataus sektoriaus struktūras pasekmes, nes dėl šių migracijos tendencijų, nukenčia institucijų turimų žinių potencialas. Svarbu ir tai, kad žinių valdymo sistemoms reikšmingos ne vien palaikančios technologijos ir procesai, tačiau taip pat ir žmonės, į kuriuos Rytų Europos viešojo sektoriaus institucijose, vis dar nėra žiūrima kaip į reikšmingiausią institucinį resursą. Paradoksalu ir tai, kad institucijų funkcijų plėtra ir inovacijos, viešųjų paslaugų teikimo kokybė, viešajame sektoriuje dažnai privalo būti pasiekta nekintančių, ar net nuolatos mažinamų institucinių biudžetų, ar net politinio nestabilumo sąlygomis. Nepaisant permanentinių modernizavimo reformų, daugelyje pasaulio šalių viešojo sektoriaus institucijos vis dar aktuali informacijos asimetrijos problema. Todėl šių sudėtingų ir nuolatos kintančių procesų kontekste itin reikšminga tampa žinių vadyba. Straipsnyje keliamas tikslas - panagrinėti žinių vadybos aspektus ir jos taikymo galimybes viešojo sektoriaus kontekste. Autorius naudosis literatūros analizės, sintezės, apibendrinimo ir loginiu metodais.
In modern information society in the context of knowledge economy many reasons stimulate the concept of adaptation of knowledge management. The progress of information technologies, which completely transformed the ways the information is processed and stored in organisations, could be considered essential. This factor significantly affected the development of the new technical possibilities and the formation of new services and organizational processes. The second important factor is growing sophistication of citizens and clients, constantly rising expectations of the quality and accountability of institutional services, as well as the changing forms of inter-sectorial relations and competition . Equally important is the need of innovative technologies, implementation of e- government and other high-technologies and processes, risk management and more effective use of knowledge, improvement of institutional memory formation and mechanisms of continuous learning. In order to meet the challenges of societies, public authorities are required to effectively share and manage large flows of information not only at the national, but also at the global level. The growing need for knowledge is also evident in order to maintain the competitiveness of the public sector institutions in respect of provision of public services. Effective system of knowledge management is also necessary to compete with the private and non-governmental sector in pursuance of the renewal of the public service and wish to neutralise negative consequences of the transition of civil servants to the structures of private sector, because of the migration trends the potential of the knowledge of institutions is affected . It is also important that not only supporting technologies and processes are meaningful for the systems of knowledge management, but also the people, who in Eastern European public sector institutions are still not viewed as the most significant institutional resources. Paradoxically, the development of institutional functions and innovations and the quality of the delivery of the public service are often required to be achieved on the conditions of unchanging or even permanently cut institutional budgets or even political instability. In spite of permanent modernization reforms, in the institutions of the public sector the problem of information asymmetry is still relevant in many countries. Therefore, in the context of these complex and constantly changing processes knowledge management becomes particularly significant. The objective of the article is to analyse the aspects of knowledge management and its applicability in the context of the public sector. The author will use methods of literature analysis, synthesis and generalization.