Konstitucinis paprotys konstitucijos interpretavimo procese
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje konstatuojama, kad oficialiam konstitucijos interpretatoriui – konstitucinės justicijos institucijai yra prasminga matyti ir nusistovėjusią konstitucinių teisinių subjektų santykių praktiką. Praktiką, kuri mokslinėje doktrinoje gali būti įvardijama konstituciniais papročiais (konvencijomis). Konstitucinių teisinių santykių praktika, tie konstituciniai papročiai (konvencijos) gali turėti įtakos interpretuojant konstituciją. Teigdami, kad lex non scripta gali daryti įtaką konstitucinės justicijos institucijos sprendimų turiniui, pabrėžiame, kad įtaka gali būti tik netiesioginė. Netiesioginis pobūdis pasireiškia tuo, jog konstitucinis paprotys (konvencija) oficialiam interpretatoriui daro įtaką vien savo egzistavimu. Svarbi jau vien ta aplinkybė, kad oficialus interpretatorius žino, kad šitie santykiai jau kuris laikas „reguliuojami“ lex non scripta reguliatoriaus, ir kad egzistuoja opinio necesssitatis, kuris yra tvirtai už tai, kad toks elgesio modelis yra priimtinas. Straipsnyje konstatuojama, kad konstitucinės justicijos institucijai tenka užduotis vertinti tos lex nons cripta galimybę virsti oficialios konstitucinės doktrinos integralia dalimi.
The legal power of the Constitution ensures that the lex scripta and all other non-legal norms are unable to distort or in any other way ignore constitutional regulation. Thus while recognizing that constitutional conventions may exist, we must also recognize that they do not have a supreme regulatory function. One should resort to unwritten law to determine the modus operandi of the subjects of constitutional legal relations only when a particular question of constitutional legal regulation is left unresolved by following the explicit wording (expressis verbis) of the Constitution or the contents of official constitutional doctrine. In the case of competing legal norms, the choices made by the subjects in question should be determined by the Constitution and laws rather than unwritten law (including constitutional conventions). Conventions i.e. agreements between relevant parties may only be possible provided they are in line with the Constitution and legal acts of lower legal power. Practice, recurrent on the grounds of agreements, is a prerequisite for the creation of constitutional conventions.