Laimės ekonomikos ir felicitarinės politikos perspektyva Lietuvoje
Mykolo Romerio universitetas |
Date Issued |
---|
2013 |
Tyrimo rezultatai parodė, kad apie laimės ekonomiką ir felicitarinę politiką buvo girdėję 27 (6,2 proc.) pirmosios grupės dalyvių. Antrojoje grupėje tokių asmenų buvo 55 proc. Taip pat pastebimai išsiskyrė šių grupių atstovų nuomonė apie BNL (bendrosios nacionalinės laimės) indekso įtraukimą į valstybinės statistikos rodiklius. Kitais klausimais esmingesnių skirtumų tarp tirtų grupių nenustatyta. Nuomonei, kad reikėtų investuoti į saviaktualizacijos darbe sąlygų kūrimą, trumpinti darbo laiką, pritarė kiek daugiau nei pusė apklaustųjų; subjektyvų pasitenkinimą sveikatos apsaugos sistemos darbu svarbiu uždaviniu laikė apie 10 proc. apklaustųjų; laimingo žmogaus savybių ugdymas, daugelio apklaustųjų nuomone (apie 80 proc.), priskirtas savarankiško asmeninio tobulėjimo sričiai; investicijoms į laimingesnio šeimų gyvenimo kūrimą pritarė arti pusė apklaustųjų. Tyrime išryškėjo gana prieštaringas požiūris į valstybės valdymą. Pagrindiniu valdymo vertinimo kriterijumi laikomas BVP (bendrojo vidaus produkto), MMA (minimaliosios mėnesinės algos), vidutinės algos, pensijos dydžio augimas. Drauge apie tris ketvirtadalius apklaustųjų palaikytų pagrindinę felicitarinės politikos įdėją valstybės valdymo srityje – piliečių įtraukimo į valdymą plėtrą (referendumo rengimo sąlygų palengvinimą, tiesioginius savivaldos institucijų vadovų rinkimus ir pan.). Apibendrinant tyrimo rezultatus galima konstatuoti, kad laimės ekonomikos samprata Lietuvos visuomenei ir politikams menkai žinoma, nors kai kuriose srityse laimės ekonomikos principų taikymas būtų vertinamas palankiai.
Positive attitudes toward investing in creation of self-actualizing working conditions and reduction in working time were expressed by more than half of participants. Subjective satisfaction with the health care system functioning was expressed by 10 % of participants. Attitudes toward development of happy personality as self-development task were expressed by 80 % of participants. Acceptance of investments in happier families living was expressed by the half of participants. The research revealed rather controversal attitudes toward state management. The main state management evaluation criteria are the GDP (gross domestic product), MMA (minimum monthly wage), average salary, and growth of pensions. Three-quarters of participants supported the basic felicitate policy ideas in the field of public administration, such as facilitation of preparation to referendum and direct election of heads of government institutions. The analysis of research results discovered the fact, that the happiness economics concept is known insufficiently by Lithuanian society and politicians, although in some areas of happiness economics application of its principles would be appreciated.