Lietuvos e. valdžios gairės : ateities įžvalgų tyrimas : kolektyvinė monografija

Abstract

Monografijoje pristatoma mokslinė studija, kurios pagrindas yra trejų metų tyrimas, inicijuotas ir finansuotas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, – „Elektroninė valdžia piliečiams: plėtros gairių Lietuvai nustatymas naudojant ateities įžvalgų metodologiją“ (2007–2009 m.). Studijoje siekiama teoriškai ir praktiškai aprėpti elektroninės valdžios (e. valdžios) problematikos visumą. Monografijoje pristatomi e. valdžios plėtros tyrimai, strateginės plėtros modelio vertinimai ir pasiūlymai yra ypač svarbūs Lietuvos ateičiai. Monografijoje teoriškai apibrėžiami e. valdžios reiškiniai ir jų plėtotės tendencijos, aptariamas skirtingų e. valdžios modelių kūrimas ir veiksmingumas modernizuojant viešąjį sektorių, reformuojant viešąjį valdymą ir didinant bendrąjį valstybės konkurencingumą. Įvertinama bendra Lietuvos e. valdžios plėtotė, taikant teorinius kriterijus ir struktūrinius parametrus, aptariamas elektroninės valdžios santykis su visuomenės raida ir pagrindžiamas ateities įžvalgų būtinumas ir Europos bei pasaulio patirties įvertinimas tobulinant e. valdžios plėtrą. Pirmą kartą Lietuvoje ateities įžvalgų metodų sistema buvo pritaikyta e. valdžios tyrimams, naudojant įvairius metodus. Tyrimas buvo vykdomas ir apibendrinamas septyniais etapais: 1) spragų analizės metodologinių gairių sudarymas; 2) bazinių veiksnių strateginei e. valdžios plėtrai pagrindimas ir išskyrimas; 3) pirminis ekspertinis e. valdžios būklės įvertinimas SSGG analizės metodu (mokslinis seminaras) ir gautų rezultatų ryšių analizė; 4) spragų nustatymo metodologijos ir veiksnių tikslinimas (ekspertinis latentinės e. valdžios vizijos konstravimas); 5) išreikštinės vizijos konstravimo metodologijos sukūrimas; 6) ekspertinis prioritetinių vizijos elementų ir jų ryšių su strateginiais veiksniais nustatymas (baigiamasis ekspertų mokslinis seminaras); 7) svarbiausių e. valdžios spragų, strateginių tikslų ir poveikio galimybių įvardijimas. Tyrimo naujumas išreiškiamas kompleksiniu požiūriu į elektroninę valdžią, susiejant skirtingas tyrimo perspektyvas ir naudojant originalią metodologiją, kuri paremta ateities įžvalgų, spragų nustatymo ir žemėlapiavimo metodų sankirta. Moksliškai pagrindžiama kompleksinė e. valdžios prigimtis, jos ryšiai su informacijės visuomenės raida, politinio valdymo pobūdžiu, socialiniais, ekonominiais ir bendro valstybės konkurencingumo kontekstais. Ši studija taip pat yra bandomoji ir prognostinė, darbe kuriamos ir taikomos naujos metodologinės priemonės. Lemiantį e. valdžios vaidmenį šalies raidai pirmiausia rodo tai, kad nuo e. valdžios modelio priklauso valstybės ir visuomenės sąveikos kokybė bei veiksmingumas. Studija pagrindžia būtinybę tiesiogiai susieti e. valdžios strategijas su valstybės ir visuomenės plėtros strateginiais prioritetais, taip pat bendrojo valstybės konkurencingumo didinimo politika, įvertinant politinę, socialinę ir ekonominę riziką. Monografijoje pateiktos elektroninės valdžios plėtros gairės ir rekomendacijos, siekiant efektyvesnės viešojo sektoriaus veiklos, valdžios išlaidų mažinimo, tikslesnės e. viešųjų paslaugų orientacijos į pilietį ir geresnį bendradarbiavimą tarp valdžios ir visuomenės išnaudojant e. valdžios priemones bei galimybes. Pristatoma studija yra Mykolo Romerio universiteto beveik dešimties metų e. valdžios studijų ir mokslinės veiklos rezultatas. Tyrimo autoriai – Mykolo Romerio universiteto, asociacijos Žinių ekonomikos forumas ir Zagrebo universiteto Organizacijos ir informatikos fakulteto mokslininkai, tyrėjai ir vadybininkai. Tyrimo koncepciją parengė ir moksliškai vadovavo prof. Vitalija Rudzkienė. Projekto medžiaga, etapai ir veiklos skelbiami tinklalapyje www.egov.lt.