Biologiniai ir socialiniai tėvystės aspektai pagalbinio apvaisinimo atveju
| Author(s) | |
|---|---|
Vilniaus universitetas |
| Date Issued | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2018 | 25 | 1 | 260 | 278 |
Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Lietuvos teisės sistemoje kategorija „tėvystė“ įgauna biotechnologinių (biomedicininių) savitumų ir turi būti analizuojama atsižvelgiant ne tik į Konstitucijos 38 straipsnyje ir Civilinio kodekso X skyriuje „Vaiko kilmės nustatymas“ vartojamą tėvystės sąvoką, bet ir minėtame įstatyme reglamentuojamą medicinos technologijų naudojimo procesą, apimantį su moteriškomis ir vyriškomis lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą. Būtent šio naujo teisinio reglamentavimo požiūriu svarbu tyrinėti žmogaus buvimo vaiko tėvu ar motina genezę (kilmę) ir tam būtinos platesnės (neformalios) tėvystės sampratos poreikį. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje analizuojami tėvystės sampratos biologiniai ir socialiniai aspektai, tam reikšminga Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika. Tyrinėjami mokslininkų darbai ir juose pagal tam tikrus prioritetus ar kriterijus formuluojamos socialinės ir biologinės tėvystės apibrėžtys bei jų vertybinė takoskyra pagalbinio apvaisinimo kontekste.
On 14 September 2016, the Parliament of the Republic of Lithuania adopted the Law on Assisted Reproduction. The category “parenthood” in the Lithuanian legal system acquires new biotechnological peculiarities and therefore has to be analyzed taking into account not only the concept of parenthood used in Article 38 of the Constitution and Chapter X of the Civil Code Legitimate Filiation of a Child, but also the process of using medical technologies, described in the Law on Assisted Reproduction. It is important in the light of the new law to analyze the genesis of becoming a parent and the demand of a wider, informal concept of parenthood. Taking that into account, this article focuses on the analysis of biological and social aspects of parenthood and relevant jurisprudence of the European Court of Human Rights and the Constitutional Court of Lithuania. The research of other scholars is also analyzed in order to determine the concepts of social parenthood, biological parenthood and the division between these two concepts.