Verslumo ugdymui skirtų mokymo priemonių taikymas gimnazijoje
Baliutytė, Simona |
Merfeldaitė, Odeta | Recenzentas / Rewiewer |
Žadeikaitė, Loreta | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bieliauskienė, Rita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Merfeldaitė, Odeta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
XXI amžius Europoje susijęs su dideliais pokyčiais, kurie labiausiai pastebimi ekonomikoje, socialiniame gyvenime. Naujausios technologijos keičia visuomenės socialinius santykius, požiūrį į verslą. Švietimo sistemai žiūrint tiek Europos, tiek ir Lietuvos lygiu kilo svarbus uždavinys - ugdyti jaunimą, suprantantį, kas yra verslas, efektyviai įsiliejantį į visuomeninį gyvenimą, ir gebantį savo įgūdžius ir žinias pritaikyti prie besikeičiančios ekonominės ir visuomeninės aplinkos. Jaunimo verslumo ugdymas tapo viena svarbiausių ugdymo krypčių šiandien. Darbe tirta problema apibrėžia keletą klausimų: •kaip mokytojai susipažinę su verslumo ugdymo samprata, verslumo ugdymui skirtų mokymo priemonių įvairove ir galimybėmis jas taikyti bendrojo lavinimo mokyklose; •kaip mokytojai verslumo ugdymui skirtas mokymo priemones praktiškai taiko gimnazijoje. Baigiamojo darbo tikslas- išanalizuoti verslumo ugdymui skirtų mokymo priemonių praktinį taikymą gimnazijoje. Tyrimo objektas– verslumo ugdymui skirtų mokymo priemonių taikymas gimnazijoje. Pagrindiniai baigiamojo darbo uždaviniai: atskleisti verslumo ir verslumo ugdymo sampratas; pagrįsti verslumo svarbą švietime; išnagrinėti verslumo ugdymui skirtas mokymo priemones ir jų praktinio taikymo švietimo įstaigose galimybes;išanalizuoti verslumo ugdymui skirtų mokymo priemonių taikymo gimnazijose ypatumus. Darbe taikyti metodai:mokslinės literatūros analizė; dokumentų, analizė; apklausa. Pirmoje darbo dalyje pateikiama verslumo ir verslumo ugdymo samprata, nagrinėjamas jų ryšys. Remiantis teisiniais Lietuvos ir užsienio dokumentais pateikiamas verslumo ugdymo reglamentavimas, išskiriama jo svarba. Aptariama Lietuvos situacija, susijusi su verslumą ugdančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybėmis.Nagrinėjamos labiausiai verslumo ugdymui tinkančios metodinės priemonės, metodai ir formos, akcentuojama jų reikšmė ugdytiniui. Antroje darbo dalyje pristatoma empirinio tyrimo metodika, tyrimo organizavimo eiga. Nustatomas tyrimo tikslas, tyrimo uždaviniai, tyrimo imtis, detalizuojama tyrimui naudojamas instrumentarijus (anketa). Trečioje darbo dalyje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog verslumas mokykloje turėtų būti ugdomas projektine veikla, mokytojai nėra linkę aktyviai mokymo procese naudoti grupinių ir individualių projektų, per mažai mokinius skatina dalyvauti projektinėse veiklose. Mokytojai nėra susipažinę su verslumo ugdymui skirta metodine medžiaga ir jos nenaudoja darbe, nėra linkę domėtis naujausiais vadovėliais ir metodinėmis rekomendacijomis, padėsiančiomis pamokoje ugdyti verslumą. Mokytojams trūksta informacijos sklaidos apie naujausias metodines priemones verslumo ugdymui.Pamokose mokytojai taiko daugiausiai pasyvius mokymo metodus. Aktyvieji mokymo metodai taikomi gana vangiai ir retai.Mokyklos nepakankamai dėmesio skiria susitikimų su verslininkais organizavimui, mokytojai mažai motyvuoti organizuoti renginius po pamokų, kurie skatintų mokinių verslumą. Jiems trūksta žinių verslumo ugdymo klausimais, nevisi supranta, kas tai yra aktyvūs mokymo metodai arba nelinkę jų taikyti pamokose, trūksta noro verslumą integruoti į kelias disciplinas.
21st century ir relevant with a big change in Europe. These changes are most noticeable in ecomomy and social life. New technologies changes social relationship between members of community together with the approach to a bussiness. With the lapse of time the Lihuania and Globe system of education get an important task – to educate young people, who realises what is the business and these, who sufficiently joins to societal life and to apply its skills and knowledge to continously changing status of economy and society. Today youth entrepreneurship education has become one of the most important directions of development. The problem of the thesis defines some questions: •how teachers familiar with the concept of entrepreneurship education, entrepreneurship development training for a variety of instruments and to use them to secondary schools; •how teachers applies various methods of entrepreneurship education to gymnasiums. The aim of thesis is – to analyze the application of entrepreneurship education measures for the practical application of gymnasium. The object of the research - application of entrepreneurship education measures to gymnasiums. The main tasks of the thesis are: to reveal a conception of entrepreneurship and entrepreneurship education; to base the importance of entrepreneurship in education; to examine the teaching tools for entrepreneurship education and its possibilities to apply it to educational institutions; to analyze the application features of teaching tools for entrepreneurship education. The methods applied in the thesis: analysis of scientific literature; analysis of official documents and legislations; the survey (quantitative research method). The first part of the thesis defines the concept of entrepreneurship and entrepreneurship education and analyses the relationship of the concepts. With reference of official documents of Lithuania and foreign countries, the thesis defines the regulation of entrepreneurship education and reveals it‘s importance. In addition to that, there discussed situation in Lithuania about the opportunities of teachers skills improvement to apply the methods of entrepreneurship educations. There are analyzed various methodological tools which could be the most suitable for entrepreneurship education in respect of learner. The second part of the thesis presents empirical research methodology and research organization arrangement. This part defines a goal of the research, objectives and undertake of the research and elaborates on instrumentation (questionnaire) which is used for the research. The third part of the thesis presents the results of the research. The results shows that entrepreneurship in schools should be educated by projects activities, however teachers are not tend to apply projects activities in education process and only the small number of learners are stimulated to participate in such activities as individual or group project. Results revealed that teachers are not familiar with enterpreneurship education methodological materials and does not use it during lessons. They are not tend to recent education books and methodological reccomendations which could help to educate the enterpreneurship during lessons. There is noticeable a lack of information distribution about the latest methodological tools for enterpreneurship education. The active education methods are quiet rarely and listlessly. Schools pays insufficient attention to the organization meetings with enterprisers because most teachers are not motivated to prepare events after school. Teachers has a relatively big lack of knowledge about enterpreneurship education and only small number of their perceives what is active education methods or are not tend to apply it during lessons, especcialy to integrate it to various disciplines.