Projekte pagrindinis dėmesys skiriamas siūlomos DI Atsakomybės Direktyvos, DI Akto ir, BDAR bei TISII direktyvų sąveikai formuojant DI technologijų reguliavimo sistemą. DI Atsakomybės Direktyva, pabrėždama atsakomybę ir žalos prevenciją ir atsižvelgiant į plačiai paplitusias DI panaudojimo galimybes, prisideda prie BDAR tikslo apsaugoti asmens duomenis. Tačiau siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šiuos teisės aktus būtina suderinti tarpusavyje. Savo ruožtu, sprendžiant DI vaidmenį kibernetiniuose nusikaltimuose, TISII direktyva pasisako už DI naudojimą kibernetinio saugumo srityje, tačiau joje trūksta konkrečių gairių, palikdamą jos įgyvendimo klausimą atvirą. Atliekant tyrimą bus koncentruojamasi į pagrindinius elementus, turinčius įtakos duomenų apsaugai, įskaitant skaidrumą pagal DI Atsakomybės Direktyvą ir joje įtvirtintą „rūpestingumo pareigą“. Tyrimo tikslas – nuodugniai ištirti DI reglamentavime įtvirtintą atsakomybės, duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo sąveiką, siekiant naudungų įžvalgų būsimiems reguliavimo patobulinimams.
The project focuses on the intersection of the proposed AI Liability Directive, AI Act, and GDPR and NISII directive in shaping a regulatory framework for AI technologies. Emphasizing liability and harm prevention, the AI Liability Directive aligns with GDPR’s objectives of safeguarding personal data amid AI’s pervasive processing capabilities. However, in order to achieve consistency of legal regulation, it is necessary to harmonize these legal acts with each other. In turn, addressing AI’s role in cybercrime, the NIS II Directive advocates for AI’s use in cybersecurity, yet lacks specific guidelines, leaving interpretation open. The research focuses on key elements influencing data protection, including transparency under the AI Liability Directive’s “duty of care”. The research aims for a thorough examination of the interplay between AI liability, data protection, and cybersecurity, providing actionable insights for future regulatory improvements.