C.E.E.O.L

This study purposed to analyze inter-influences among the administrators’ profiles of characteristics, their value systems, and their public policies in the situations of local governments in South Korea. The characteristic profiles are attributed to behavior, emotion, and cognition. The value systems are referred to as economics and job ethics. The public policies were divided into distribution and regulation. The research methods were based on a questionnaire that constructed items for the above three variables and requested Likert scales. The sample size was 1061, recruited from all eight Korean local governments. The results of the structure analysis suggested that the administrators’ decisions about their public policy were influenced by their value systems attributed to their characteristics profiles. Further studies required the application of this study’s paradigm to the diverse values and policies that were limited in this study and to the world's nations, where the governmental processes are different in economic ideology and political culture from Korean structures.

The newest research has proved the importance of discourse for second language learning and teaching at more advanced levels. TED-MDB multilingual discourse-annotated corpus, created within the framework of TextLink, COST action IS1312, appears to be a handy tool for illuminating qualitative differences between the first and the second language discourse marker use. The current research focuses on the pragmatic use of English discourse marker and with its Lithuanian counterpart ir paying attention to the cases when the connectives and/ir perform different functions, e. g., discourse structuring, etc. It was established by the research that the use and translation of the connectives vary. They may be translated by the discourse markers provided by dictionaries, or might be transferred into a different discourse marker or are simply omitted. The research leads to a conclusion that language learners and teachers may use the corpus resources for raising linguistic awareness about the pragmatic use of discourse markers.

Straipsnyje analizuojamas valstybės skolos poveikis šalies ekonomikos augimui. Prasidėjus 2007 m. ekonomikos krizei padidėjo susidomėjimas šiuo klausimu. Valstybės skolos rodiklis Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse išaugo iki 72 proc. BVP. Nustatyta, kad valstybės skolos poveikio šalies ekonomikos augimui skirtumas, kai valstybės skola viršija Mastrichto kriterijų (60 proc. BVP), yra statistiškai nereikšmingas.

With the advance of information and communications technologies, new teaching tools are becoming more pervasive. These tools can be utilized in a variety of ways to improve and enhance math teaching. Considering the integration of technology in teaching mathematics, it is clear that the replacement of board and chalk with digital presentation material does not cover all the aspects of the mathematic subjects. One of the important prerequisites for quality of integration technology into mathematics teaching is the teacher's personality, i.e. knowledge, willingness and desire to improve his/her lessons bringing mathematics closer to the present generations of pupils. GeoGebra as a dynamic mathematics software allows users to explore multiple representations of mathematics concepts. The paper deals with the problem of deployment of GeoGebra in Lithuanian's primary math education and the main purpose of this study is to investigate reasons/factors affecting teachers' decision to utilize GeoGebra and learning objects prepared by it in their teaching process. With a view to evaluate GeoGebra's suitability to primary education an expert opinion poll was conducted and results of that exploratory study are presented.

Šiame studijinio pobūdžio straipsnyje analizuojami poeto Sigito Gedos atlikti Williamo Shakespeare’o sonetų vertimai į lietuvių kalbą (Vilnius: Žara, 2009). Atskleidžiama vertimų ir sekimų svarba formuojantis itališkajai bei angliškajai sonetų struktūrai; pateikiama trumpa Shakespeare’o sonetų vertimų į lietuvių kalbą ir jų tyrimų apžvalga; supažindinama su šiuolaikinėmis teorinėmis poetinio vertimo nuostatomis, liečiančiomis vertimo adekvatumo, ekvivalentiškumo, kultūrinių realijų perteikimo klausimus (James S. Holmes, Francis R. Jones, Raymond van den Broeck, Theodore Horace Savory); aptariamos bendrosios kalbinės, kultū- rinės Shakespeare’o sonetų vertimo į lietuvių kalbą problemos. Taikant lyginamąjį ir atidžiojo skaitymo metodus, detaliai analizuojami šeši Gedos išversti sonetai, didesnį dėmesį skiriant originalo poetinės sintaksės ir semantikos figūrų perkėlimui (18, 73, 116  sonetai), prasmės atskleidimui ir jos transformacijoms vertimuose (27, 66, 13 sonetai). Naudojamasi moksliniu angliškuoju sonetų leidimu (redaktorė Katherine Duncan-Jones, 2012), užsienio autorių atliktais Shakespeare’o sonetų ir jų vertimų tyrimais (Manfred Pfister, Niveen Aziz Muhammed Tinah, Douglas Trevor, Lukas Erne, Catherine Belsey, Paul Edmondson, Stanley Wells, Zacharij Plavskin, Michail Morozov, Aleksandr Anikst). Epizodiniam lyginimui pasitelkiami Samuilo Maršako vertimai, turėję nemenkos įtakos Gedos vertimams, taip pat ir kiti rusiškieji bei lietuviškieji (Aleksio Churgino, Alfonso Tyruolio-Šešplaukio, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Antano Danieliaus) vertimai. Daroma išvada, kad Gedos versti sonetai išlaiko originalaus teksto struktūrą, sintaksinį ir semantinį branduolį  – išplėstinę metaforą ir antitezę, tačiau patiria nemenkų poetikos bei prasmės nuostolių ir nepasiekia vertėjo poetinio talento lygmens.

Negausūs tyrimai rodo, kad preferencija greitai suformuojamam, užtikrintam ir stabiliam žinojimui, aprašoma kognityvinio užbaigtumo poreikio (KUP) konstruktu, yra susijusi su priešiškais ir geranoriškais seksistiniais prietarais (Roets ir kt., 2012). Tačiau nėra aišku, kaip šis poreikis atsispindi skirtingais – ambivalentiškos ir univalentiškos – seksizmo raiškos atvejais. Tyrimo tikslas – nu-statyti KUP ir seksizmo sąsajas atsižvelgiant į galimą lyties moderacinį vaidmenį. Metodai. Heterogeniška imtis (N = 187, 18–68 metų 108 moterys ir 79 vyrai, M = 26,73, SD = 8,53) užpildė atnaujintą Kognityvinio užbaigtumo poreikio (Roets, Van Hiel, 2007) ir Ambivalentiško seksizmo (Glick, Fiske, 1996) klausimynus. Rezultatai patvirtino, kad, kontroliuojant lyties efektą, aukštesni KUP įverčiai leidžia numatyti aukštesnį priešišką ir geranorišką seksizmą. Lytis moderavo tik KUP ir geranoriško seksizmo ryšį (moterų grupėje konstruktų ryšiai buvo stipresni). Skirstant imtį pagal seksizmo raišką, nustatyta, kad KUP įverčiai aukštesni tarp ambivalentiškas (skirtingai nei univalentiškas) seksistines nuostatas reiškiančiųjų, taip pat kad moterų KUP įverčiai visose seksizmo raiškos grupėse yra aukštesni nei vyrų. Išvados. Tyrimas parodė, kad moterims taikomi socialiniai prietarai gali būti aiškinami motyvaciniais žinojimo formavimo skirtumais. KUP yra aukštesnis ambivalentiško seksizmo raiškos grupėje. Rasti konstruktų ryšiai suderinami su esamais teoriniais požiūriais, kad ambivalentiškas seksizmas gali funkcionuoti kaip socialinę sistemą pateisinanti ideologija, tenkinanti episteminio stabilumo poreikį.

Asmenybės siekimas save apibrėžti ir atsakyti į klausimą, kas aš esu, yra natūralus žmogaus poreikis, kuris vykstant biopsichosocialiniams pokyčiams paauglystėje tampa itin reikšmingas. Pasak Eriksono (1968), svarbiausias raidos uždavinys paauglystėje yra teigiamai išspręsti vaidmenų sumišimo krizę. Tyrimuose dažnai akcentuojama, kad stabilus, tvirtas identiteto jausmas siejamas su geresniais paauglio psichikos sveikatos rodikliais. Santykiai su tėvais taip pat susiję su geresne paauglio emocine ir psichologine savijauta, tačiau mokslinėje literatūroje tyrimų, nagrinėjančių paauglio identiteto formavimosi ir santykių su tėvais ryšius, yra labai mažai. Gauti šios srities rezultatai prieštaringi ir menkai paaiškinantys identiteto formavimosi ir santykių šeimoje mechanizmus, taigi nėra aišku, kaip santykiai su tėvais susiję su paauglių identiteto formavimusi. Tyrimo tikslas yra analizuoti ir apibendrinti šeimos santykių aspektus, darančius įtaką paauglių raidai, ir paauglių identiteto formavimosi sąsajas, apibendrinti gautus rezultatus ir aptarti veiksnius, galinčius paveikti šiuos ryšius. Metodika. Sisteminė literatūros apžvalga. Rezultatai. Sisteminės literatūros analizė atskleidė, kad paauglių identiteto formavimuisi didžiausią įtaką daro šeimos santykių klimatas ir tėvų elgesys su paaugliu, analizuojamas per auklėjimo stilių koncepciją. Tačiau prieštaringi tyrimai rodo, kad paauglių identiteto formavimosi ir santykių su tėvais sąsajos nėra iki galo aiškios ir čia reikia naujų empirinių tyrimų, kuriuose būtų atsižvelgiama į tarpinių kintamųjų, galinčių veikti šiuos ryšius, buvimą.

The paper reveals features of a European style of management as the competencies of top managers of international companies enabling them to better understand the processes taking place in modern business environment and to employ them in gaining competitive advantage. The precondition of this kind of management is based on historically formed specific features of social communication in Europe, social changes of recent decades, as well as the processes of integration, highlighting and strengthening other aspects of economy and social development. The paper consists of the introduction, two parts and the summary. The first part deals with the elements of the European management style, as distinguished by the researchers of this area, and the main aspects of international business, in which these elements manifest themselves, are identified. The second part substantiates understanding of the elements of the European style of management as the competencies of the top managers of international enterprises, based on the statements of the resource-based approach and the conception of basic competencies. The summary suggests that the elements of European management style, as the managers’ competences, can operate as leverage enabling better exploitation of resources (especially, human) and opportunities emerging in a business environment.

Norint dirbti kurti, organizuoti, vystyti bei plėtoti bendruomenes, panaudoti jų išteklius įvairioms problemoms spręsti ir poreikiams patenkinti, svarbu suvokti kintančias bendruomenės sampratos traktuotes bei pažinti skirtingus bendruomenių tipus. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize, aptariami įvairūs bendruomenių tipologizacijos kriterijai: tikslai; sociologiniai bruožai; vaidmuo dalijantis žiniomis; dydis; socialiniai-kultūriniai ypatumai, bendruomenės vidaus prigimtis, funkcionalumas; kuriamas asmens tapatumas. Išskiriami vietos, veiklos, institucinių, virtualių, interesų ir profesinių bendruomenių tipai. Kiek plačiau aptariami vietos bendruomenės sampratos ypatumai.

The development of different kinds of wellness spa services in Lithuania is in its infancy stage. Despite economic recession, a few categories of spa services showed resistance and even growth by establishing of new wellness spa centres, engaging new spa services and attracting more and more local and foreign tourists. The article focuses on the peculiarities of the two main categories of wellness spas: day and resort services, their historical development in the world, differences and similarities of wellness spa providers, depending on supplied services, specifics of service packages, value for a customer, duration of services, facilities needed, etc. The “wellness” term is rather new in Lithuanian scientific discourse, so, in this article, the explanation of this term by different scientists is presented. On the ground of the interviews with day and spa wellness service providers survey results as well as customer viewpoints are presented. The main problems that arise from satisfying the expectations of the customers are stressed. At the end of the article, the peculiarities of day and resort wellness spa services are developed and recommendations for providers in order to satisfy the customers are presented.