ProQuest Central

Skaitmeninių mokymo(si) priemonių plėtra šiuolaikiniame ugdyme aktualizuoja mul-timodalaus ugdymo koncepciją, grindžiamą prielaida, kad ugdymo turinys ir mokymosi patirtis gali būti kuriami derinant skirtingus informacijos pateikimo būdus (tekstą, vaizdą, garsą, judesį, interaktyvią sąveiką). Straipsnyje aprašomas tyrimas, kurio objektas – multi-modalaus ugdymo elementų raiška platformos „Smagu skaityti“ turinyje, o tikslas – atskleis-ti, kaip multimodalaus ugdymo koncepcija tame turinyje reiškiasi. Šiame instrumentiniame vieno atvejo tyrime derinama kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Kaip analizės vienetai pasirinkti platformoje pateikti turinio elementai – suskaitmenintos knygos ir su jų turiniu su-sietos edukacinės interaktyvios veiklos bei užduotys. Straipsnyje pristatoma tik dalis platesnio tyrimo rezultatų, orientuotų į multimodalaus ugdymo elementų raiškos analizę. Rezultatų analizė atskleidė, kad multimodalumas platformoje „Smagu skaityti“ reiškiasi per skirtingos paskirties užduotis ir nevienodo lygmens interaktyvumą. Nustatyta, kad faktinio pobūdžio užduotyse multimodalumas daugiausia pasitelkiamas knygos tekstui papildyti, atskiroms jo mintims iliustruoti, kad vaikas būtų įtraukiamas į aktyvų skaitymo procesą, padedantį jam suprasti pateikiamą turinį. Procedūrinio pobūdžio užduotyse skirtingi modalumai jungiami veiklai organizuoti – vaikas kviečiamas veikti pagal pateiktą instrukciją. Konceptualiose už-duotyse multimodalumas reiškiasi labiausiai. Atlikdamas tokio tipo užduotis vaikas ne tik stebi ar klausosi, bet ir atpažįsta, susieja, pasirenka, skaičiuoja arba praktiškai taiko pateikia-mą informaciją. Tyrimas taip pat atskleidė, kad platforma sudaro prielaidas turinio prieina-mumui ir daliniam personalizavimui, tačiau didesnio interaktyvumo, adaptyvumo ir indivi-dualizuoto grįžtamojo ryšio galimybės joje dar nėra pakankamai išplėtotos. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad multimodalumas šioje platformoje veikia kaip reikšmingas ugdymo turinio organizavimo principas, padedantis stiprinti teksto supratimą, įtraukti į aktyvų skaitymą, lavinti vaiko pažintinius gebėjimus.

Healthcare systems face ongoing challenges that require reforms to enhance innovation, accessibility, and efficiency. Lithuania’s healthcare reform aims to enhance equity, quality, and sustainability by reorganising its service network. However, implementation has revealed unintended effects, including “network compression”, where large hospitals absorb services from smaller regional facilities, deepening regional inequality and limiting accessibil-ity for rural populations. A qualitative research method with 22 informants was employed. Healthcare professionals are reporting growing fatigue, increased administrative burdens, and a decline in empathy in patient care. These outcomes highlight how efficiency-oriented poli-cies can unintentionally depersonalise services and marginalise regional healthcare providers. Based on interviews with healthcare professionals, this study examines how reforms trans-form everyday clinical practices and local service delivery. The findings underscore the need to balance efficiency-driven reforms with empathy, professional autonomy, and equitable access to healthcare.

Constructive co-operation between municipal administrations and independ-ent public service providers, including non-governmental organisations (NGOs), establishes favourable conditions for the development and dissemination of best practices in the delivery of high-quality social services. This research aimed to assess the development and effectiveness of co-operation between a municipal administration and NGOs in delivering social services, using Marijampolė municipality as a case study. A qualitative empirical approach, comprising interviews and focus group discussions, was employed. The Stakeholder Relationship Manage-ment Maturity (SRMM) model was used to evaluate the level of co-operation. The municipal-ity chosen for the present analysis is distinguished by a substantial presence of NGOs actively delivering services. The research findings indicate that, according to the SRMM model, the maturity of co-operation between municipal administrations and NGOs in providing social services is primarily at the procedural level, whereas relational aspects are evident within the process standardisation dimension. To foster mature co-operation, it is recommended that participants within the co-operation network establish a shared vision regarding the future of social service provision and the role of NGOs. The findings of the empirical research under-score the necessity for participants in a co-operation network to cultivate competencies essen-tial for sustaining and enhancing co-operation (e.g. communication and conflict resolution) and highlight the importance of establishing a unified culture of co-operation.

Students consistently rated their stress levels as moderate, and many psychosomatic com-plaints such as fatigue, lack of concentration, mood swings, eating disorders, physical pain, depression, restlessness, substance abuse, and even burnout, were reported. This study explores whether academic or personal factors are more strongly associated with perceived stress. A descriptive, cross-sectional, explorative design was used to assess the perceived levels of stress as well as the academic and personal factors associated with stress among students enrolled in a full-time study program in the Limburg area of the Netherlands. The survey included the Perceived Stress Scale-14, the Big Five Inventory, and the Stress Coping Resources Inventory. Data were collected from 107 students to examine academic stressors and their associations with personality traits and stress perception. The findings suggest that academic stressors are more frequently associated with higher perceived stress levels. Additionally, neuroticism as a personality trait appears to be linked with increased stress perception. An unhealthier lifestyle characterised by late sleeping times, lack of physical exercise, substance use, or irregular meals was also associated with higher reported stress levels. Similarly, lower coping skills were corre-lated with higher perceived stress.

Introduction: Intimate partner violence (IPV) is a pervasive public health concern, yet male victimization remains significantly underexamined both globally and in Lithuania. Existing research has predominantly focused on female victims, leaving substantial gaps in understanding the prevalence, forms, and correlates of IPV among men. This study addresses this gap by providing the first nationally representative assessment of IPV against men in Lithuania by analyzing lifetime and past-year prevalence across psychological, economic, physical, and sexual domains. Method: Data were drawn from an OMNIBUS survey of 742 adult men. IPV indicators were used to assess lifetime and past-year exposure. Multivariate logistic regression analyses were conducted to identify and differentiate predictors of experienced IPV. Variables included age, relationship status, and childhood exposure to violence. Results: Findings indicate that half of the Lithuanian men surveyed have experienced at least one form of IPV in their lifetime, with psychological and economic violence being most prevalent. Nearly one quarter reported experiencing IPV in the past year. Men aged 30-39 who were divorced or living separately from their partner, and those with a history of childhood abuse, had a higher probability of experiencing IPV in the past year. Additionally, a descriptive comparison with a representative female sample suggests that psychological and economic IPV are gender neutral in prevalence. Conclusion: This study demonstrates that IPV against men in Lithuania is widespread, which challenges gender-exclusive narratives of certain types of IPV.

Šiame tyrime nagrinėjamas ekologinis nerimas kaip psichologinė reakcija į pasaulinę ekologinę krizę, ypatingą dėmesį skiriant jo paplitimui ir susijusiems veiksniams Lietuvoje. Nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad ekologinis nerimas gali turėti įtakos psichinei sveikatai ir kasdieniam gyvenimui, tai yra pirmasis sistemingas tyrimas, atliktas remiantis reprezentaty-via 18–90 metų amžiaus 2136 Lietuvos gyventojų apklausa. Jame analizuojamas ekologinio nerimo ryšys su asmeniniais (pvz., emocijomis, atsparumu, suvokiama rizika), tarpasmeni-niais (pvz., socialine parama, komunikacija) ir sociodemografiniais (pvz., amžiumi, lytimi, išsilavinimu, finansine padėtimi) veiksniais, taip pat su aplinkai palankiu elgesiu. Rezultatai rodo, kad tarpasmeniniai veiksniai stipriausiai susiję su baime, po jos eina kitos neigiamos emocijos, pavyzdžiui, liūdesys ir pyktis. Asmenys, patiriantys didesnį ekologinį nerimą, taip pat nurodo daugiau depresijos simptomų ir aplinkos riziką vertina kaip didesnę. Asmenys, pasižymintys didesniu atsparumu, patiria mažiau ekologinio nerimo. Dažni pokalbiai apie ekologinę krizę yra stipriai susiję su didesniu ekologiniu nerimu. Socialinės normos – tikė-jimas, kad kiti vis dažniau elgiasi aplinkai draugiškai – labiau paplitusios didesnio nerimo grupėje, nors ryšys tarp šių veiksnių nėra reikšmingas. Didelį ekologinį nerimą patiriantys asmenys taip pat paprastai jaučia mažesnį socialinį palaikymą, palyginti su žemesnio ne-rimo lygio grupėmis. Socialiniai ir demografiniai veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ir vaikų turėjimas, tarp skirtingų ekologinio nerimo lygių skiriasi mažai. Tačiau išsiskiria subjektyvi finansinė padėtis: asmenys, kurie jaučiasi finansiškai nesaugūs, yra labiau linkę į didelį eko-loginį nerimą, nors objektyvūs pajamų lygiai labai nesiskiria. Išsilavinimas rodo netikėtą ten-denciją: žemesnis išsilavinimo lygis yra dažnesnis didelio nerimo grupėje, nors šis ryšys nėra statistiškai reikšmingas. Kasdienis aplinkai draugiškas elgesys (pvz., vandens ar energijos tau-pymas) visose grupėse yra gan panašus, tačiau aktyvesnės įsitraukimo formos (pvz., kitų ska-tinimas imtis veiksmų) didėjant ekologiniam nerimui stiprėja. Tai rodo, kad didesnis nerimas gali motyvuoti imtis aktyvesnių aplinkosaugos veiksmų. Be to, asmenys, patiriantys didesnį nerimą, dažniau nurodo sumažėjusį norą turėti vaikų dėl susirūpinimo dėl ateities. Jie taip pat dažniau mano, kad pasaulinės krizės, pvz., karai, didina jų motyvaciją saugoti aplinką.

Purpose. The existing international competency indices fail to capture the structural differentiation in AI-driven educational transformation across EU moderate innovator economies, rendering evidence-based policy design inadequate. Author attempted to evaluate it. Methodology. The simplified multiple criteria assessment methodology based on global and regional expert evaluations of education quality determining knowledge and innovation development was employed. Analyzing the Visegrad Group (Czech Republic, Hungary, Poland, Slovakia) and the Baltic States (Estonia, Latvia, Lithuania) over 2022 - 2025, the study produces three original scientific results. Findings. First, it identifies and empirically documents how the AI integration raises measurable technical skill acquisition by 60–80 percent while simultaneously intensifying demand for metacompetencies - creativity, ethical reasoning, adaptability - that current frameworks cannot reliably assess, generating a 34 percent wage premium for workers combining both (Eurostat LFS, 2022–2024). Second, it provides the first systematic empirical documentation of two distinct regional catch-up trajectories - Digital Leapfrogging (Baltic States: R&D efficiency through knowledge-intensive services, return ratio 7.2:1) and Industrial Deepening (Visegrad Group: AI as manufacturing process optimizer, return ratio 3.8:1) - with quantified efficiency differentials. Third, it validates the Creativity Assessment Framework significantly outperforming GPA-based prediction. The Estonia - Hungary differential in AI integration scores illustrates the compounding consequences of coordinated policy versus governance instability. Originality. Revealed the AI Competency Paradox; proposed Multi-Dimensional Creativity Assessment Framework; systematic documentation of regional innovation strategy divergence. Policy implications address national AI-education coordination, culturally calibrated creativity assessment, and digital diaspora engagement mechanisms.

Purpose: The study aims to examine how the structural design of corporate hackathons and teamlevel interaction processes influence innovation outcomes, with a particular focus on prototype quality, originality, and feasibility. The research contributes to the understanding of hackathons as instruments of corporate innovation within an open-in-novation framework. Methodology: An exploratory mixed-method research design was applied, combining qualitative observations and quantitative evaluations of eight interdisciplinary teams participating in a five-day corporate hackathon. Data were analysed to identify relational patterns between hackathon design characteristics, team microdynamics, and innovation outcomes assessed by an expert jury. Findings: The results indicate that innovation performance is systematically associated with two key dimensions: Organizational Clarity and Team Competence. Clear problem formulation and accessible mentorship were identified as critical design factors positively influencing technical feasibility and overall project quality. Teams demonstrating higher levels of complementary expertise and effective collaboration produced more original and implementable solutions. Originality: The study develops a Hackathon Design Framework that integrates structural design elements, team-level processes, and innovation outcomes into a unified conceptual model. By conceptualising corporate hackathons as temporary open-innovation systems, the research advances theoretical understanding of short-term innovation mechanisms and provides practical guidance for organisations seeking to enhance innovation capability and competitive advantage through hackathon-based initiatives.

This study examines methodological challenges in collecting and analysing misinformation on Telegram (software) and develops a platform-sensitive conceptual framework for identifying malicious actors. Addressing gaps in existing research, the framework accounts for Telegram’s distinctive features, including limited moderation, privacy affordances, and channel-based dissemination. The study combines a structured literature review with the development and empirical testing of a four-dimensional framework encompassing creators, message content, target victims, and social context. The framework is applied to the anti-vaccination ecosystem on Telegram using a dataset of 7550 messages collected from 151 public channels and manually annotated. The results demonstrate both the analytical value of structured content-based approaches and their limitations in attributing malicious activity without behavioural and network-level data.

Straipsnyje analizuojami tėvų, auginančių 1 tipo cukriniu diabetu sergančius vaikus, informacijos poreikiai ir dalyvavimas socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenėje. Jame pristatomi dokumentų analizės rezultatai, pagrįsti platformoje „Facebook“ veikiančios 1 tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų tėvų grupės įrašų analize. Įrašai iš tėvų forumo buvo renkami nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio. Iš viso surinkta 310 tėvų įrašų, apimančių sveikatos temas. Duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimu nustatyta, kad tėvai, kurie augina 1 tipo cukriniu diabetu sergančius vaikus, socialinių medijų erdvėje aktyviai diskutuoja apie įvairius ligos valdymo aspektus, teikia klausimus ir gauna atsakymus bei jiems aktualių žinių, dalijasi patirtimi, taip pat ugdosi praktinius lėtinės ligos valdymo įgūdžius ir formuojasi pozityvias nuostatas sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais. Tyrimas parodė, kad tėvai ieško informacijos apie mitybą, fizinį aktyvumą, cukraus kiekio kraujyje kontrolę, insulino dozavimą, diabeto kontrolei skirtas technologijas ir psichologinę pagalbą. Teigtina, kad socialinių medijų bendruomenės gali būti reikšminga sveikatos žinių, įgūdžių ir vertybinių nuostatų bei tarpusavio paramos aplinka tėvams, auginantiems 1 tipo cukriniu diabetu sergančius vaikus. Analizuojant diskusijas socialiniuose tinkluose išryškėjo, kad kritinėse situacijose (pvz., hipoglikemijos ar hiperglikemijos atvejais) tėvai dažnai kreipiasi pagalbos į grupes, tikėdamiesi greito atsako. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiais atvejais pirmieji sureaguoja grupių administratoriai – jie pateikia skubių patarimų, kaip stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje. Šis aspektas leidžia daryti prielaidą, kad svarbus ne tik socialinių tinklų naudojimas, bet ir tai, kas juos administruoja. Jei administratoriai yra sveikatos priežiūros specialistai, jų teikiama informacija gali būti laikoma patikimesne ir saugesne pacientams, ypač kritinėse situacijose. Profesionalūs patarimai tokiose situacijose padeda ne tik laiku sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, bet ir sumažinti galimų komplikacijų riziką, o tai prisideda prie optimalios vaiko ligos kontrolės. Be to, tėvai, bendraudami su kitais tėvais „Facebook“ grupėje, turi galimybę sužinoti apie naujausias technologijas.