Vaikų trauminės patirties, emocinės savijautos ir disociacinių simptomų ypatumai
Ramanauskas, Aurelijus |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1686.
Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų trauminės patirties, emocinės savijautos ir disociacinių simptomų ypatumus; Taip pat siekiama išnagrinėti, ar pagal trauminių patirčių pobūdį galima identifikuoti skirtingus traumų profilius, bei įvertinti vaikystėje patirtų trauminių įvykių ryšį su vaikų disociacijos simptomais bei emocinės savijautos kaip mediatoriaus vaidmenį. Tyrime dalyvavo 133 tyrimo dalyviai. Iš jų, 50 tiriamųjų apklausti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriuje, o likusieji 83 tyrimo dalyviai buvo apklausti mokyklose. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 10 iki 17 abiejose imtyse. Tyrimo tikslą nagrinėti buvo pasirinktas kiekybinis metodas, o pats tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš 3 dalių: nuotaikos ir jausmų klausimyno (trumpoji versija) (SMFQ), vaikystės traumos klausimynas (CTQ), paauglio disociacinių patirčių skalė (A-DES-II). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad klinikinės imties vaikai pasižymėjo statistiškai reikšmingai aukštesniais vaikystės traumų, disociacijos, depresijos simptomų rodikliais nei neklinikinė grupė. Pagal trauminės patirties poskalių įverčius sudaryti du latentiniai profiliai tarp kurių emocinė savijauta ir disociacijos simptomai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Emocinė savijauta veikia kaip dalinis mediacinis veiksnys tarp vaikų trauminių patirčių ir disociacinių simptomų sąsajoje.
The aim of this study is to analyse the characteristics of children's traumatic experiences, emotional well-being and dissociative symptoms; to examine whether different trauma profiles can be identified based on the nature of the traumatic experiences; and to assess the relationship of childhood traumatic events to children's dissociative symptoms and the mediating role of emotional well-being. The study involved 133 participants. Of these, 50 participants were interviewed at the Child Psychiatry Unit of the Child Development Centre of Vilnius University Hospital Santaros Clinics, and the remaining 83 participants were interviewed at schools. The age of the participants ranged from 10 to 17 in both samples. A quantitative approach was chosen to address the aim of the study and the study itself was conducted using an online questionnaire. The questionnaire consisted of 3 parts: the Mood and Feelings Questionnaire (short version) (SMFQ), the Childhood Trauma Questionnaire (CTQ) and the Adolescent Dissociative Experiences Scale (A-DES-II). The results showed that children in the clinical sample had statistically significantly higher rates of childhood trauma, dissociation and depressive symptoms than the non-clinical group. The traumatic experience subscales resulted in two latent profiles between which emotional well-being and dissociation symptoms did not differ statistically significantly. Emotional well-being acts as a partial mediating factor in the association between children's traumatic experiences and dissociative symptoms.