Skaitmenizuotos sveikatos naudotojų poreikių ir politikos prioritetų derinimas

Tokios priežastys, kaip senstanti visuomenė, poliligotumas, nesveikas gyvenimo būdas sąlygoja išaugusį sveikatos priežiūros paslaugų poreikį. Skaitmeninė sveikatos transformacija sudaro sąlygas didinti sveikatos sistemų efektyvumą. Skaitmenizuota sveikata, pavyzdžiui, telemedicina ar elektroniniai sveikatos įrašai, padeda gerinti pacientų priežiūrą ir sveikatos duomenų valdymą. Norint sėkmingai diegti ir užtikrinti skaitmeninių sprendimų ilgalaikį pritaikymą praktikoje, būtina nuolat analizuoti naudotojų poreikius, įgūdžius ir lūkesčius. Siekiant pilnai įgalinti pacientus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus naudotis skaitmenizuota sveikata labai svarbu, kad sistema naudotojams būtų suprantama ir patogi. Nors Lietuvoje skaitmenizuotos sveikatos politika yra formuojama sparčiai, nėra aišku, kaip priimami sprendimai dera su realiais pacientų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikiais. Dėl šio neatitikimo kyla rizika, kad kuriamos skaitmeninės paslaugos bus mažai naudojamos, neefektyvios arba nepritaikytos praktiniams darbo procesams. Šio darbo tikslas – įvertinti, kaip Lietuvos skaitmenizuotos sveikatos politikos prioritetai dera su pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikiais. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti Lietuvos skaitmenizuotos sveikatos politikos prioritetų formavimą; 2) Nustatyti skaitmenizuotos sveikatos sistemos naudotojų poreikius; 3) Įvertinti skaitmenizuotos sveikatos politikos prioritetų ir naudotojų poreikių derinimo procesą; 4) Identifikuoti esminius atitikimus ir neatitikimus tarp politikos strateginių prioritetų ir naudotojų poreikių. Tyrime taikyti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimo metodai. Kokybinio tyrimo metu buvo atlikti trys sveikatos politikos formuotojų interviu. Kiekybinio tyrimo metu buvo atlikta naudotojų anketinė apklausą (n=398 pacientai; n=215 asmens sveikatos priežiūros specialistai). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad technologiniu ir funkciniu požiūriu skaitmenizuotos sveikatos naudotojų poreikiai ir politikos prioritetai iš dalies sutampa. Laboratorinių tyrimų rezultatų prieinamumas, sveikatos duomenų prieinamumas, IPR IS matomi kaip svarbios prioritetinės skaitmenizuotos sveikatos tobulinimo sritys tiek politikos formuotojų, tiek naudotojų. Naudotojai tikisi paprasto, greito ir patikimo skaitmenizuotos sveikatos sistemos veikimo, tačiau Lietuvos politikos įgyvendinimo praktikoje išryškėja disbalansas tarp techninių infrastruktūrinių sprendimų plėtros ir naudotojo patirties stiprinimo: dominuoja technologiniai ir instituciniai prioritetai, o naudotojo dimensijai skiriama tik dalinė, fragmentiška reikšmė. Tai rodo ribotą į naudotoją orientuoto (angl. human-centred design) dizaino principo taikymą sveikatos skaitmenizavimo politikos procese. Nors formaliai politikos prioritetai iš dalies sutampa su naudotojų poreikiais, praktinis įgyvendinimas nepakankamai atspindi naudotojų patogumo ir įtraukties aspektus. Nustatyta, kad nėra aiškaus proceso, įtraukiančio naudotojus į skaitmenizuotos sveikatos prioritetų nustatymą ir skaitmenizuotos sveikatos vystymą. Naudotojų įtraukimas vyksta fragmentiškai, trūksta sistemingo naudotojų grįžtamojo ryšio rinkimo bei informacijos ir mokymų, skirtų didinti naudotojų gebėjimą naudotis skaitmenizuota sveikatos sistema.

Factors such as an aging population, multimorbidity, and unhealthy lifestyle are driving increased demand for healthcare services. The digital health transformation is creating opportunities to improve the efficiency of healthcare systems. Digitized health, such as telemedicine or electronic health records, helps improve patient care and health data management. In order to successfully implement and ensure the long-term application of digital solutions in practice, it is necessary to continuously analyze user needs, skills, and expectations. In order to fully empower patients and healthcare professionals to use digital health, it is very important that the system is understandable and convenient for users. Although digital health policy is developing rapidly in Lithuania, it is unclear how decisions are made in line with the real needs of patients or healthcare professionals. This mismatch creates the risk that the digital services being developed will be underused, ineffective, or unsuitable for practical work processes. The aim of this study is to assess how the priorities of Lithuania's digital health policy align with the needs of patients and healthcare professionals. The objectives of the study are: 1) To assess the formation of Lithuania's digital health policy priorities; 2) To identify the needs of users of the digital health system; 3) To assess the process of aligning digital health policy priorities with user needs; 4) To identify key alignments and misalignments between policy strategic priorities and user needs. Qualitative and quantitative research methods were used in the study. Three interviews with health policy makers were conducted as part of the qualitative research. During the quantitative research, a user survey was conducted (n=398 patients; n=215 healthcare professionals). The results of the study revealed that, from a technological and functional point of view, the needs of digital health users and policy priorities partially coincide. The availability of laboratory test results, the availability of health data, and the IPR IS are seen as important priority areas for the improvement of digital health by both policymakers and users. Users expect a simple, fast, and reliable digital health system, but the implementation of Lithuanian policy reveals an imbalance between the development of technical infrastructure solutions and the enhancement of user experience: technological and institutional priorities dominate, while the user dimension is given only partial, fragmented importance. This indicates a limited application of the human-centered design principle in the health digitization policy process. Although formally the policy priorities partly coincide with user needs, the practical implementation does not sufficiently reflect the aspects of user convenience and involvement. It has been found that there is no clear process for involving users in setting digital health priorities and developing digital health. User involvement is fragmented, and there is a lack of systematic collection of user feedback and information and training to increase users' ability to use the digitized health system.