Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumo veiksniai
Dorniakienė, Inesa |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1766.
Lietuvos sveikatos sistema pastaraisiais metais patiria reikšmingus pokyčius, kuriuos lemia tiek nacionalinės politikos kryptys Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ ir ilgalaikėje vizijoje „Lietuva 2050“, tiek išoriniai veiksniai – pandemijos padariniai, demografiniai pokyčiai bei geopolitinė situacija. ASPĮ tinklo pertvarka, ambulatorinių paslaugų plėtra, bei kasdienybė pasirengimo ekstremalioms grėsmėms režimu, kelia poreikį kompleksiškai įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir identifikuoti veiksmingas priemones sistemos tobulinimui. Šio darbo tikslas – išanalizuoti viešųjų ASPĮ, teikiančių stacionarines paslaugas, veiklos efektyvumą. Tyrime taikytas mišrusis metodologinis požiūris: kiekybinėje dalyje naudotas duomenų apgaubties analizės (DEA) metodas, siekiant įvertinti ASPĮ efektyvumą pagal finansinius ir veiklos rodiklius; kokybinėje dalyje atlikta diskurso analizė ir pusiau struktūrizuotas interviu su ASPĮ darbuotojais. Rezultatai parodė, kad efektyvumo vertinimo sistema Lietuvoje yra nepakankamai nuosekli. Efektyvumo analizė duomenų apgaubties analizės metodu parodė, kad regioninės ASPĮ dažniau pasiekia efektyvumą paslaugų apimčių ir jų orientacijos į dienos paslaugas, o universitetų ir respublikos ligoninės – efektyvesnės pagal generuojamas pajamas teikiant sudėtingas paslaugas. Kokybinė analizė papildė šiuos rezultatus, atskleisdama įstaigų atstovų požiūrį į efektyvumą. Įstaigų vadovai akcentavo finansavimą, skaitmenines technologijas ir inovacijų diegimą, infrastruktūros atnaujinimą bei žmogiškųjų išteklių ir komandos svarbą. Darbuotojai taip pat akcentavo žmogiškųjų išteklių, darbo sąlygų ir bendradarbiavimo aspektus. Remiantis tyrimo rezultatais rekomenduojama tobulinti ASPĮ vertinimo modelį bei skirti daugiau dėmesio kompleksinei veiklos ir procesų analizei. Derinti vadybinius, finansinius, žmogiškuosius ir organizacinius sprendimus tokiu būdų siekiant ilgalaikio sistemos efektyvumo.
In recent years, Lithuania’s healthcare system has faced to significant changes. That influenced by national policy directions outlined in the “Lithuania 2030” strategy and the long-term vision “Lithuania 2050,”. Moreover such factors as the COVID-19 pandemic, demographic shifts, and the geopolitical situation affects daily work. The restructuring of the healthcare provider network, expansion of outpatient services, post-pandemic consequences, and ongoing emergency preparedness all these circumstances have resulted the need for analysis and evaluation of healthcare institutions and the identification of effective measures for system improvement. This study aims to analyze the performance efficiency of public healthcare institutions (ASPĮ) providing inpatient services. A mixed-method approach was used: the quantitative part employed Data Envelopment Analysis (DEA) to assess efficiency based on financial and operational indicators, while the qualitative part involved discourse analysis and semi-structured interviews with healthcare professionals. The findings revealed that Lithuania’s efficiency evaluation system lacks consistency. DEA results showed that regional healthcare institutions more frequently achieve efficiency through service volume and a shift towards day services, while university and republican hospitals demonstrate greater efficiency in generating revenue from complex services. The qualitative analysis complemented these findings by highlighting staff workload, human resource shortages, and views of efficiency. Management emphasized financial efficiency, innovation and modernization, human resource and the team. Employees focused on human resource management, working conditions, and staff collaboration. Based on the results, it is recommended to improve the evaluation model for healthcare institutions by placing more emphasis on comprehensive performance and process analysis. To coordinate management, financial, human resource, and organizational strategies to achieve sustainable healthcare system efficiency.