Sveikatos priežiūros Lietuvos ugdymo įstaigose raida: nuo asmens iki visuomenės sveikatos priežiūros specialisto

Sveikatos priežiūra mokiniams turi būti aukščiausio lygio valstybės prioritetas. Organizuoti tinkamą sveikatos priežiūrą mokiniams yra kiekvienos šalies politinė atsakomybė. Nuo nepriklausomybės atkūrimo sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose buvo keičiama ir reformuojama nepertraukiamai, tačiau reformos nebuvo nuoseklios ir suderintos. Ankstesniame sveikatos priežiūros ugdymo įstaigose modelyje per mažai dėmesio buvo skiriama sveikatos stiprinimui ir ligų profilaktikai, o modeliui iš esmės pasikeitus, taip pat nuolat keičiant specialistų kvalifikacinius reikalavimus – nei vaikų sveikatos būklė, nei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ugdymo įstaigose negerėja. Yra būtina įvertinti esamą situaciją ir imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti kokybiškas ir prieinamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ugdymo įstaigose. Darbo objektas: visuomenės sveikatos priežiūros ugdymo įstaigose raida. Tyrimo tikslas: ištirti sveikatos priežiūros ugdymo įstaigose raidą ir pokyčius Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tyrimo uždaviniai: aptarti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ugdymo įstaigose svarbą ir sampratą, vaikų sveikatos ypatumus bei sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį ugdymo įstaigose; išanalizuoti sveikatos priežiūros Lietuvos ugdymo įstaigose raidą; atlikti kokybinį tyrimą, kuriuo įvertinti sveikatos priežiūros ugdymo įstaigose pokyčius ir dabartinę situaciją. Darbo metodai: mokslinės, metodinės literatūros, teisės aktų ir kitų dokumentų analizė, kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Gauti atsakymai susisteminti naudojant kokybinės turinio analizės metodą. Darbo struktūra: darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje pateikiama sveikatos priežiūros ugdymo įstaigose samprata, svarba ir sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo. Antrojoje dalyje analizuojama sveikatos priežiūros ugdymo įstaigose raida. Trečioje dalyje analizuojami kokybinio tyrimo duomenys. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Išvados: visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos ugdymo įstaigose yra labai svarbios; pasikeitė buvusių seselių pavadinimas, kompetencijos ir atliekamo darbo funkcijos, jos labai išsiplėtė, medicininis vaidmuo ugdymo įstaigoje sumažėjo iki pirmosios pagalbos teikimo; kelis kartus keitėsi pavaldumas, o galutiniame etape buvo įsteigti visuomenės sveikatos biurai, kurių faktiniais darbuotojais šiuo metu yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys funkcijas ugdymo įstaigose; keitėsi kvalifikaciniai reikalavimai, o dėl susiklosčiusio specialistų trūkumo, dar metams atidedamas aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimas; pasikeitė darbo krūvio paskirstymas ir kt. Kokybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl sudėtingo darbo organizavimo modelio, specialistai patiria sunkumų, derinant pareigines funkcijas ir ugdymo įstaigų administracijos lūkesčius. Pirmosios pagalbos teikimas išlieka viena svarbiausių visuomenės sveikatos priežiūros specialisto funkcijų, ypač didesnį mokinių skaičių turinčiose ugdymo įstaigose. Naujai paruoštiems visuomenės sveikatos specialistams trūksta medicininių žinių, reikalingų pirmosios pagalbos teikimui. Specialistams trūksta pedagoginių kompetencijų. Didelis darbo krūvis, sudėtingas veiklos organizavimas, skirtingi darbdavio ir ugdymo įstaigos lūkesčiai, motyvacijos ir palaikymo stoka bei neadekvačiai maži atlyginimai lemia visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ugdymo įstaigose trūkumą. Savivaldybėse trūkstant specialistų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos daliai ugdymo įstaigų bendruomenių yra neprieinamos arba prieinamos tik iš dalies (mobiliųjų komandų dėka). Dėl teisės normų, sveikatos priežiūros specialistas nebūdamas ugdymo įstaigos darbuotoju negali atstovauti mokinių išvykų metu, lydėti juos į gydymo įstaigą su GMP. Tai sukelia nepatogų tiek specialistams, tiek ugdymo įstaigų administracijoms.

Healthcare for schoolchildren must be a top priority for the state. It is the political responsibility of every country to organize adequate health care for school children. Since independence, health care in educational institutions has been changed and reformed continuously, but the reforms have not been coherent and coordinated. The previous model of health care in educational establishments did not focus sufficiently on health promotion and disease prevention, and the substantial changes in the model, including the constant changes in the qualification requirements of professionals, have not improved the health status of children or the availability of public health services in educational establishments. It is necessary to assess the current situation and to take the necessary measures to ensure quality and accessibility of public health services in educational institutions. The subject – the development of public health care in educational establishments. The aim - to investigate the development and changes in public health care in educational establishments in Lithuania since the restoration of independence. The objectives are: to discuss the importance and concept of health care provision in educational institutions, the specificities of children's health and the role of health professionals in educational institutions; to analyze the evolution of health care in Lithuanian educational institutions; to carry out a qualitative study to assess the evolution and current situation of health care in educational institutions. Methods: analysis of scientific and methodological literature, legal acts and other documents, qualitative research - semi-structured interviews. The answers received were structured using qualitative content analysis. Structure of the work: the work consists of three parts. The first part presents the concept and importance of health care in educational institutions and the role of the health care professional. The second part analyses the development of health care in educational institutions. The third part analyses the data from the qualitative study. The paper concludes with conclusions and recommendations. Conclusions: Public health services in educational institutions are very important; the title, competences and job functions of the former nurses have changed and expanded considerably; the medical role in educational institutions has been reduced to first aid; several changes of subordination, culminating in the establishment of public health offices, which are now effectively staffed by public health specialists with functions in educational establishments; changes in qualification requirements, with the requirement for a university degree being delayed by a year due to a shortage of specialists; changes in workload distribution, etc. The qualitative study found that the complexity of the organization of the work model makes it difficult for professionals to reconcile their job roles with the expectations of the management of educational establishments. The provision of first aid remains one of the most important roles of a public health professional, especially in educational establishments with a larger number of pupils. Newly trained public health professionals lack the medical knowledge needed to provide first aid. Professionals lack pedagogical competences. High workloads, complex organization, differing expectations between employers and educational establishments, lack of motivation and support, and inadequate salaries lead to a shortage of public health professionals in educational institutions. In municipalities, the shortage of professionals means that public health services are not or only partially available to some communities in educational institutions (thanks to mobile teams). Due to legal regulations, a health professional who is not an employee of an educational establishment cannot represent students on field trips or accompany them to a medical facility with GMP. This causes inconvenience for both professionals and educational institutions' administrations.