Pakuočių atliekų teisinio reguliavimo problematika: teorinės ir praktinės problemos

Abstract

Lietuvoje nuo 2015 m. iki 2022 m. pakuočių atliekų kiekis išaugo 20 %. Atsižvelgiant į tai, kad šalis susiduria su nuolatiniu pakuočių atliekų kiekio didėjimu ir jų tvarkymo iššūkiais, 2023 m. birželio 8 d. Europos Komisija išplatino pranešimą, kuriame nurodyta jog Lietuvai kyla rizika nepasiekti pakuočių atliekų perdirbimo tikslų iki 2025 m. gruodžio 31 d. t.y. parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti ne mažiau kaip 65 % visų pakuočių atliekų, kas rodo, kad šalis susiduria su pakuočių atliekų teisinio reguliavimo įgyvendinimo problemomis. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atskleisti pakuočių atliekų teisinio reguliavimo teorines ir praktines problemas. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: atskleisti pakuočių atliekų sampratą bei rūšis, pakuočių atliekų sistemą ir jos dalyvius; atlikti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos pakuočių atliekų teisinio reguliavimo apžvalgą; išanalizuoti pakuočių atliekų susidarymo mąstą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje atskleidžiant pakuočių atliekų tvarkymo praktines problemas; išskirti pakuočių atliekų teisinio reguliavimo principus ir apžvelgti su „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų įgyvendinimu susijusias teorines problemas teismų praktikoje. Baigiamajame darbe siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius, taikyti mokslinės literatūros apžvalgos, teisės aktų, statistinės analizės, grafinis duomenų pateikimo, teismų praktikos analizės bei apibendrinimo metodai. Pirmajame skyriuje pateikiama Lietuvos įstatymo leidėjo bei mokslinėje literatūroje suformuluota pakuočių atliekų samprata, pakuočių atliekų rūšys, sistema ir dalyviai. Antrajame skyriuje apžvelgti pagrindiniai pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai. Trečiajame skyriuje analizuoti pakuočių atliekų susidarymo ir tvarkymo statistiniai duomenys. Nuo 2015 m. iki 2022 m. pakuočių atliekų kiekis Lietuvoje padidėjo 20 %, o mažiausiai atliekų perdirbta 2022 m. – 58,3 %. Tyrimo metu išskirtos šios praktinės problemos: 1) dėl nepakankamo gyventojų sąmoningumo daugiau nei 30 % pakuočių atliekų konteineriuose sudaro netinkamos atliekos. Teisinis reguliavimas nepakankamai skatina gyventojus rūšiuoti atliekas; 2) gamintojai ir importuotojai nepakankamai taiko ekologinio projektavimo principus rinkdamiesi gaminių pakuotes, dėl ko dalis pakuočių nėra perdirbamos; 3) šalyje trūksta atliekų rūšiavimo konteinerių. Užstato už vienkartines sistemos analizė parodė, jog 2023 m. Lietuvoje surinkta 92,3 % užstatinių pakuočių, tačiau užstatinės pakuotės sudaro nedidelę visų rinkai pateiktų tokių pakuočių dalį (2023 m. 16,5 %), dėl ko bendras pakuočių atliekų perdirbimo rodiklis išlieka nedidelis. Ketvirtajame skyriuje atlikta „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų teismų praktikos analizė parodė, jog atsakomybė už faktišką atliekų tvarkymą lieka gamintojui ir importuotojui net ir tada, kai jis neturi realių galimybių kontroliuoti visų atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančių subjektų neteisėtų veiksmų, kas iškreipia principo esmę.