Socialinių darbuotojų galimybės prisidėti prie piniginės socialinės paramos nepaėmimo reiškinio eliminavimo
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1811.
Darbo tikslas: išanalizuoti socialinių darbuotojų galimybes prisidėti prie piniginės socialinės paramos nepaėmimo reiškinio eliminavimo. Pagrindiniai uždaviniai: 1) išanalizuoti teoriškai piniginės socialinės paramos nepaėmimo reiškinį; 2) išnagrinėti piniginės socialinės paramos nepaėmimo praktinius aspektus, susijusius su socialiniu darbu; 3) atskleisti socialinio darbuotojo indėlį, sprendžiant piniginės socialinės paramos eliminavimo problemą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas bei interpretavimas. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenų apdorojimo metodas – kokybinė turinio (content) analizė. Empiriniai duomenys surinkti. Tiriamieji: 8 tyrimo dalyviai, nesinaudojantys pinigine socialine parama, nors ji jiems ir priklausytų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad piniginės socialinės paramos nepaėmimas yra reiškinys, vadinamas ,,nepaėmimu“, Lietuvoje tampa vis aktualesnis ir gali turėti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių, tokių, kaip didėjantis skurdo lygis ir socialinė atskirtis, kelia iššūkių visai socialinės apsaugos sistemai. Piniginės socialinės paramos nepaėmimo atvejai dažnai yra susiję su tuo, jog asmenys linkę nesinaudoti ir socialinio darbo paslaugomis. Nesinaudojimas socialinėmis paslaugomis gali reikšti sisteminį ryšį tarp materialinės paramos gavimo ir socialinės pagalbos paslaugų prieinamumo bei pasitikėjimo jomis. Pagrindinės nepaėmimo priežastys yra įvairialypės: socialinės, psichologinės, informacinės, kultūrines. Socialinių darbuotojų veiklos dažnai neapima aktyvaus naujų piniginės socialinės parmos gavėjų paieškos. Tačiau socialinis darbuotojas gali reikšmingai prisidėti prie piniginės socialinės paramos nepaėmimo reiškinio eliminavimo, aktyviai vykdydami informacinę veiklą, edukuodamas bendruomenę apie socialines teises, paramos galimybes taip siekdamas mažinti socialinės paramos stigmatizaciją. Socialinio darbuotojo bendravimo įgūdžiai, gebėjimas užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su žmonėmis, bei žinios apie socialinės paramos sistemą gali tapti svarbiu veiksniu skatinančiu asmenis naudotis jiems priklausančia pagalba.
The purpose of Master‘s Thesis: to analyze the possibilities of social workers to contribute to the elimination of the phenomenon of non-receipt of monetary social assistance. The main objectives: 1) to theoretically analyze the phenomenon of non-receipt of monetary social assistance; 2) to examine the practical aspects of not receiving cash social assistance related to social work; 3) to reveal the contribution of a social worker in solving the problem of eliminating monetary social assistance. Research methods: Analysis, generalization and interpretation of scientific literature. The research data collection method is in-depth interview. Research data processing method – Qualitative content analysis. Survey participants – 8 persons who do not use monetary social support even though they are entitled to it. The research results revealed that non-receipt of financial social assistance, a phenomenon known as „non-take-up“, is becoming more and more important in Lithuania and may have both short-term and long-term consequences, such as increasing poverty levels and social exclusion, and poses challenges to the entire social security system. Non-take-up of financial social assistance is often linked to the fact that people tend not to use social work services. Nonuse of social work services may indicate a systemic link between the receipt of material support and the availability of, and reliance on, social assistance services. The main reasons for non-takeup are manifold: social, psychological, informational, cultural. Social workers often do not actively seek out new recipients of cash social assistance. However, social workers can significantly contribute to the elimination of the phenomenon of non-take-up of financial social assistance by actively carrying out information activities, educating the community about social rights, support opportunities, thus aiming to reduce the stigmatisation of social assistance. A social worker‘s communication skills, ability to establish a trusting relationship with people and knowledge of the social assistance system can be an important factor in encouraging people to access the assistance they are entitled to.