Bendravimo kultūra ir negalios etiketas socialiniame darbe su suaugusiais negalią turinčiais žmonėmis
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2001.
Požiūrio į negalią turinčius asmenis pokyčiai, Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso (2023) atnaujinimas ir dėmesys visuomenėje vyraujančių stereotipinių nuostatų negalios atžvilgiu pokyčių skatinimui, lemia naujos socialinio darbuotojo ir suaugusio asmens su negalia bendravimo kultūros formavimąsi. Šios bendravimo etikos su negalią turinčiais asmenimis nuostatos įvardinamos kaip negalios etiketas, kurio suvokimas svarbus socialinio darbo praktikos kokybei su suaugusiais negalią turinčiais asmenimis. Tyrimo objektas: Socialinio darbo praktikoje pasireiškianti bendravimo kultūra ir negalios etiketas. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti bendravimo kultūros svarbą ir negalios etiketo laikymąsi socialiniame darbe, siekiant pagerinti socialinių paslaugų kokybę suaugusiems asmenims su negalia. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti bendravimo kultūros reikšmę socialiniame darbe su negalią turinčiais žmonėmis. 2. Identifikuoti negalios etiketo principus ir jų taikymą socialiniame darbe. 3. Išnagrinėti socialinių darbuotojų požiūrį į bendravimo kultūrą ir negalios etiketo laikymąsi. Tyrimo rezultatai: Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad socialinių darbuotojų požiūriu, bendravimo kultūra su negalią turinčiais asmenimis atsiskleidžia kaip atvirumu, pagarba, priėmimu, tarpusavio ryšiu ir kantrybe pagrįstas bendravimas, ugdantis socialinį darbuotoją vertybine ir emocine prasme, padedantis stiprinti kantrybę, tikėjimą, empatiją, gerinti savęs ir kitų pažinimą. Negalios etiketo laikymuisi, tyrimo dalyvių nuomone, svarbus tinkamas kalbėjimo tonas, aiški kalba, kantrus kartojimas, dėmesingas klausymasis, pagarba, kontrolės vengimas, įgalinimas, nediskriminuojantis požiūris ir konfidencialumas. Negalios etiketą papildo vizualinės, neverbalinės komunikacijos priemonės, komunikacinės lentelės. Bendravimo su suaugusiais negalią turinčiais asmenimis metu reikalingos socialinio darbuotojo savybės: kantrybė, empatija, humoro jausmas, savitvarda, nuoširdumas ir lankstumas bei profesiniai problemų sprendimo, aktyvaus klausymosi, krizių ir konfliktų valdymo, motyvavimo, komandinio darbo, reflektavimo ir mokymosi iš patirties gebėjimai, sukuriantys prielaidas negalios etiketo taikymui socialiniame darbe. Bendravimo metu susiduriama su perdegimo, komunikavimo kliūčių, paslaugų gavėjų emocinių protrūkių, laiko ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, negalią turinčių asmenų ankstesnių neigiamų patirčių, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo bei paslaugų gavėjų prieraišumo iššūkiais, kurių sprendimui svarbus psichologinės pagalbos darbuotojams teikimas, supervizijos ir profesinių kompetencijų tobulinimas. Negalios etiketo pažeidimai siejami su mandagumo trūkumu, negalią turinčio asmens ignoravimu ir savarankiškumo ribojimu, globėjiškumu. Pažeidimų analizė ir reflektavimas padeda mokytis iš įgytos patirties.
Changes in attitudes towards persons with disabilities, the updating of the Code of Ethics for Social Service Workers (2023) and the focus on promoting changes in stereotypical attitudes towards disability prevailing in society, lead to the formation of a new culture of communication between a social worker and an adult person with a disability. The ethics of communication with persons with disabilities are identified as disability etiquette, the understanding of which is important for the quality of social work practice with adults with disabilities. Object of the study: Communication culture and disability etiquette manifested in social work practice. The task: To analyze the importance of communication culture and adherence to disability etiquette in social work, in order to improve the quality of social services for adults with disabilities. Research objectives: 1. To clarify the significance of communication culture in social work with people with disabilities. 2. To identify the principles of disability etiquette and their application in social work. 3. To explore the attitude of social workers towards the culture of communication and adherence to disability etiquette. Research results: Analysis of the data revealed that the culture of communication with persons with disabilities is based on openness, respect, acceptance, mutual connection and patience, which develops the social worker in a value and emotional sense, helps to strengthen patience, faith, empathy, and improve self-knowledge and knowledge of others. Adherence to disability etiquette requires an appropriate tone of voice, clear language, patient repetition, attentive listening, respect, avoidance of control, empowerment, a non-discriminatory approach and confidentiality. Disability etiquette is complemented by visual and non-verbal communication aids, communication boards. Social worker must be patient, he needs for empathy, a sense of humor, self-control, sincerity and flexibility, professional problem-solving, active listening, crisis and conflict management, motivation, teamwork, reflection and learning from experience competences. The communication challenges are: burnout, communication barriers, emotional outbursts of service recipients, lack of time and human resources, previous negative experiences of persons with disabilities, reconciliation of work and personal life and attachment of service recipients. It is important to provide psychological support to employees, supervision and improve professional competencies. Violations of disability etiquette: the lack of courtesy, ignoring a person with disabilities and limiting their independence, and patronizing. Analysis and reflection of violations help to learn from the experience gained.