Elektroninis stebėjimas (intensyvi priežiūra) kaip teisės būti laisvam baudžiamajame procese prielaida

Šio disertacinio tyrimo pagrindinis tikslas – išanalizavus elektroninį stebėjimą, atskleisti šios kardomosios priemonės galimybes įgyvendinti teisę būti laisvam, siekiant pasiūlyti reglamentavimo ir taikymo teismų praktikoje tobulinimo būdų. Disertacijoje yra analizuojama teisė būti laisvam ir teisės į laisvę prezumpcija, elektroninio stebėjimo samprata bei elektroninio stebėjimo teisinio reguliavimo spragos ir praktinio taikymo trūkumai. Disertacijoje atskleista, kad elektroninis stebėjimas sudaro prielaidas įgyvendinto įtariamojo, kaltinamojo teisę būti laisvam, kai šia kardomąja priemone sukeliamas laisvės suvaržymo mastas yra laisvės ribojimas, o jos taikymas paremtas mažiausios intervencijos principu. Esamas elektroninio stebėjimo teisinis reguliavimas turi spragų, galinčių lemti proporcingumo, teisėtumo, lygiateisiškumo, suėmimo kaip ultima ratio priemonės ir teisės būti laisvam pažeidimus.

The main purpose of this thesis is to analyse the possibilities of electronic monitoring for the exercise of the right to be at liberty, with a view to proposing ways of improving its regulation and application in case law. The dissertation analyses the right to be at liberty and the presumption in favour of release, the concept of electronic monitoring and the gaps in the legal regulation and practical application of electronic monitoring. The dissertation reveals that electronic monitoring is a prerequisite for the realisation of the right to be at liberty of a suspect or accused person, when the extent of the restriction of liberty caused by this detention coercive measure is a restriction of liberty, and the application of this measure is based on principle of minimum intervention. The existing legal framework for electronic monitoring has legal gaps which may cause to violations of proportionality, legality, equality, pretrial detention as an ultima ratio and the right to be at liberty.