Vaiko teisių užtikrinimas budinčio globotojo šeimoje: budinčio globotojo ir globos koordinatoriaus bendradarbiavimas

Lietuvoje nuo 2018 m. veikia globos centrai, kurie užtikrina, kad vaikai, netekę tėvų globos, būtų apgyvendinami šeimose, siekiant išvengti traumuojančios patirties apgyvendinant juos institucijoje. Nustačius laikinąją globą globos centre, vaikai apgyvendinami budinčių globotojų šeimose. Budintys globotojai tai asmenys, kurie suteikia saugią aplinką vaikams, pasirūpina jų fiziniais ir emociniais poreikiais, užtikrina, kad vaikai galėtų jaustis priimti. Jie sudaro sąlygas vaikams vystytis sveikoje bei palaikančioje aplinkoje. Rūpintis vaikais, kurie yra netekę savo tėvų - nelengva, todėl budintys globotojai, bendradarbiaudami su globos koordinatoriais, siekia kuo geriau atliepti vaikų poreikius ir užtikrinti geriausius vaiko interesus. Budinčio globotojo ir globos koordinatoriaus bendradarbiavimas yra ypač svarbus veiksnys laikinos globos procese. Šiame magistriniame baigiamajame darbe nagrinėjama, kaip užtikrinamos vaiko teisės budinčių globotojų šeimose, kokie iššūkiai kyla prižiūrint vaikus ir kaip bendradarbiavimas tarp budinčių globotojų ir globos koordinatorių veikia vaiko teisių užtikrinimą. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip bendradarbiavimas tarp šių dviejų grandžių prisideda prie vaiko gerovės užtikrinimo, kokie iššūkiai kyla praktikoje ir kokios sąlygos būtinos efektyviam bendradarbiavimui. Teorinėje dalyje remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, atskleidžiama, kad laikinoji globa yra viena iš vaiko apsaugos priemonių, kai šeima patiria krizę. Pabrėžiama, kad kiekvienas sprendimas turi būti grindžiamas vaiko interesų viršenybės principu, atliepiant jo saugumo, sveikatos, ugdymo ir visapusiško vystymosi poreikius. Empirinėje dalyje atliktas kokybinis tyrimas - pusiau struktūruotas interviu su budinčiais globotojais ir globos koordinatoriais. Duomenų analizė atskleidė, kad budintys globotojai susiduria su emociniais ir praktiniais iššūkiais: vaiko emocinės būklės nestabilumu, informacijos stoka, vaiko diskriminacija ugdymo įstaigose, sudėtingais santykiais su biologiniais tėvais ir sunkumais laiku užtikrinti sveikatos priežiūrą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaiko nuomonė globos procese dažnai lieka nepakankamai girdima: sprendimų priėmimo centre neretai atsiduria suaugusiųjų interesai, o vaikų emocinė gerovė ne visada tinkamai įvertinama. Tyrimas atskleidė, kad dalis budinčių globotojų nėra linkę aktyviai bendradarbiauti, vengia koordinatoriaus kontrolės, o kartais slepia svarbią informaciją apie vaiko situaciją. Taip pat nustatyta, kad bendradarbiavimą apsunkina emocinio palaikymo trūkumas, informacijos dalijimosi spragos bei dažna globos centrų darbuotojų kaita. Visa tai trukdo efektyviai užtikrinti vaiko teises. Analizuojant gautus duomenis, pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti bendradarbiavimą tarp budinčių globotojų ir globos koordinatorių, siekiant geresnio vaiko teisių užtikrinimo ir globos proceso efektyvumo.

Since 2018, care centres have been operating in Lithuania to ensure that children who have lost parental care are placed with families, avoiding the traumatic experience of being placed in an institution. After being placed in temporary care in a foster care centre, children are placed with caregivers on duty. Caregivers on duty are people who provide a safe environment for children, take care of their physical and emotional needs, and ensure that they feel accepted. They enable children to develop in a healthy and supportive environment. Caring for children who have lost their parents is not easy, which is why the caregivers, in cooperation with the foster care coordinators, strive to respond to the needs of the children in the best possible way and to ensure the child's best interests. Cooperation between caregivers on duty and care coordinators is one of the most important factors in the care process. This Master's thesis examines how children's rights are ensured in the families of duty carers, the challenges that arise in this process, and how the cooperation between caregivers and care coordinators affects the guarantee of these rights. The aim of this paper is to analyse how the cooperation between these two links contributes to the well-being of the child, what challenges arise in practice and what conditions are necessary for effective cooperation. The theoretical part of the paper draws on national and international legislation to show that temporary foster care is one of the means of child protection when a family is in crisis. It stresses that every decision must be based on the principle of the best interests of the child, taking into account their safety, health, education and full development. The empirical part of the study was qualitative research - semi-structured interviews with caregivers on duty and care coordinators. The data analysis revealed that caregivers face emotional and practical challenges: instability of the child's emotional state, lack of information, discrimination against the child in educational institutions, difficult relationships with biological parents and difficulties in ensuring timely health care. The results show that children's voices are often not heard enough in the care process: the interests of adults are often at the centre of decision-making, and children's emotional well-being is not always properly considered. The study revealed that some of the caregivers are not willing to cooperate actively, avoid the coordinator's control, and sometimes hide important information about the child's situation. Furthermore, lack of emotional support, gaps in information sharing and frequent turnover of care centre staff were also found to complicate cooperation. All this hinders the effective enforcement of children's rights. The analysis of the data provides recommendations on how to improve the cooperation between caregivers on duty and foster care coordinators in order to better ensure the rights of the child and the efficiensy of the foster care process.