Įgyjamosios senaties institutas romėnų privatinėje teisėje: istorinė raida ir rūšys

Šiame magistriniame darbe tyrinėjamas įgyjamosios senaties institutas romėnų privatinėje teisėje. Siekiama išsiaiškinti veiksnius, galimai nulėmusius įgyjamosios senaties susiformavimą Senovės Romoje, tyrinėjama usucapio, longi temporis praescriptio ir kitų įgyjamosios senaties rūšių raida ir taikymo praktika nuo XII lentelių įstatymų iki Justiniano laikų. Darbo pabaigoje romėnų jurisprudencijos pasiekimai susiejami su šiandieniniu įgyjamosios senaties reglamentavimu, išryškinami reguliavimo panašumai ir skirtumai. Nurodomos situacijos, kuriose romėnų jurisprudencijos pasiekimai, įgyjamosios senaties srityje, gali būti panaudojami sprendžiant šiuolaikines teisines problemas.

This master thesis focuses on prescription in Roman private law. Firstly the research outlines the factors which could have initiated the establishing of prescription in Ancient Rome. Secondly it focuses on usucapio, longi temporis praescriptio and other types of prescription in Roman law from the Twelve Tables up until the Justinian epoch. In conclusion the prescription as it was in Ancient Rome is compared with nowadays prescription. The comparison is done by emphasising similarities and differences between Roman and modern regulation. Research also provides practical examples where Roman law achviements could be adapted for solving modern legal problems.