Įmonių socialinės atsakomybės raiška sporto organizacijoje ir jos įtaka darbuotojų pasitenkinimui darbu
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1855.
Įmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų pasitenkinimo darbu reiškiniai yra plačiai tiriami tiek moksliniame, tiek praktiniame kontekste ir šių tyrimų gausa atskleidžia, kad jų aktualumas ir poreikis nemažėja. Šiuolaikinės organizacijos nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio ir tipo, dirba sparčių ir kasdienių pokyčių sąlygomis, patiria nuolatinį skirtingų suinteresuotųjų šalių spaudimą, tarp jų atsakomybės prieš visuomenę ir jos lūkesčius bei aukštų darbuotojų gerovės poreikių užtikrinimo reikalavimus, ir tuo pačiu privalo stabiliai dirbti ir siekti kuo geresnių veiklos rezultatų. Įmonių socialinės atsakomybės sąsajos su darbuotojų gerovės aspektais – darbuotojų pasitenkinimu darbu – taip pat tiriamos, tačiau galima matyti, kad didžiausias tyrimų skaičius yra orientuotas į verslo organizacijas, taip pat pastebima tyrimų, kurie apima ir viešojo sektoriaus organizacijas, tačiau ĮSA specifika ir sąsajos su darbuotojų gerove, labai mažai analizuotos ir ištirtos išskirtinai sporto organizacijų kontekste, nors esama akademinė literatūra atskleidžia tokių tyrimų poreikį ir nurodo, kad sporto organizacijų specifika gali lemti skirtingas ĮSA raiškos formas bei jų poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu. Keliamas darbo tikslas – įvertinti įmonių socialinės atsakomybės raišką sporto organizacijoje ir jos įtaką darbuotojų pasitenkinimui darbu. Šiam tikslui pasiekti suformuojami 5 darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti įmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų pasitenkinimo darbu sampratas, jiems įtaką darančius veiksnius ir kitus svarbiausius šių reiškinių teorinius aspektus; 2) išanalizuoti įmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų pasitenkinimo darbu teorines sąsajas sporto organizacijų kontekste. 3) empiriškai ištirti įmonių socialinės atsakomybės raišką sporto organizacijoje; 4) statistiškai įvertinti įmonių socialinės atsakomybės įtaką darbuotojų pasitenkinimui darbu sporto organizacijoje; 5) parengti įmonių socialinės atsakomybės raiškos tobulinimo sporto organizacijoje rekomendacijas. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Atlikus empirinį tyrimą sporto organizacijoje, nustatyta, kad darbuotojai pozityviai vertina organizacijos ĮSA raišką visose penkiose dimensijose. Aukščiausiai buvo vertinama socialinė ir į klientus orientuota ĮSA, o tai rodo, kad darbuotojai ypač vertina skaidrumą, etiškumą ir organizacijos indėlį į sporto bendruomenę. Regresinė analizė parodė, kad ĮSA turi statistiškai reikšmingą teigiamą poveikį darbuotojų pasitenkinimui darbu. Tarp visų vertintų ĮSA dimensijų reikšmingi ryšiai nustatyti aplinkosauginės (H1a), socialinės (H1b), į darbuotojus orientuotos (H1c) ir į klientus (sportininkus) orientuotos (H1d) dimensijų atžvilgiu. Stipriausias ryšys fiksuotas su į darbuotojus orientuota dimensija, o tai leidžia teigti, kad darbuotojams itin svarbios yra profesinio tobulėjimo, karjeros galimybių ir darbo aplinkos gerinimo iniciatyvos. Tuo tarpu teisinė dimensija (H1e) vienintelė neparodė statistiškai reikšmingo poveikio, kas leidžia manyti, kad šis aspektas suvokiamas kaip organizacijos pareiga, o ne motyvuojantis veiksnys darbuotojų akimis. Demografinė analizė atskleidė, kad socialinės atsakomybės vertinimai ir pasitenkinimas darbu skiriasi priklausomai nuo darbo stažo, amžiaus ir vadovavimo statuso. Ilgametė darbo patirtis susijusi su kritiškesniu ĮSA vertinimu, jaunesni darbuotojai pasižymi mažesniu pasitenkinimo darbu lygiu, o vadovaujamas pareigas einantys darbuotojai pasitenkinimą darbu vertina aukščiausiai.
Corporate social responsibility and employee job satisfaction have been extensively researched in both academic and practical contexts, and the abundance of research shows that the relevance and need for such research is still growing. Modern organizations, whatever their nature and type of activity, operate in an environment of rapid and daily change, are under constant pressure from different stakeholders, including the demands of responsibility towards society and its expectations and the need to ensure high levels of employee well-being, while at the same time being obliged to work in a stable manner and to strive for the best possible performance. The links between CSR and aspects of employee well-being – employee job satisfaction – have also been investigated, but it can be seen that the largest number of studies focus on business organizations, and there are also studies that include public sector organizations, but the specificity of CSR and its links to employee well-being have been very little analyzed and investigated in the context of sport organizations exclusively, although the existing academic literature reveals the need for such studies and points to the specificity of sport organizations as a factor in the different forms of expression of CSR and its impact on employee job satisfaction. The aim of this paper is to assess the impact of corporate social responsibility in a sports organization and its impact on employee job satisfaction. To achieve this goal, 5 objectives of the thesis are: 1) to analyze the concepts of corporate social responsibility and employee job satisfaction, the factors influencing them and other key theoretical aspects of these phenomena; 2) to analyze the theoretical links between corporate social responsibility and employee job satisfaction in the context of sports organizations; 3) to empirically investigate the expression of CSR in a sports organization; 4) to statistically assess the impact of corporate social responsibility on employee job satisfaction in a sports organization; 5) to make recommendations for the improvement of the expression of CSR in a sport organization. Key findings of the study. The empirical research conducted in a sports organization found that employees have a positive perception of the organization’s CSR in all five dimensions. Social and customer-oriented CSR were rated highest, indicating that employees particularly value transparency, ethics and the organization’s contribution to the sports community. Regression analysis showed that CSR has a statistically significant positive impact on employee job satisfaction. Significant relationships were found between all CSR dimensions assessed in relation to the environmental (H1a), social (H1b), employee- oriented (H1c) and customer (athlete-oriented) (H1d) dimensions. The strongest correlation was found with the employee- oriented dimension, suggesting that initiatives for professional development, career opportunities and improving the working environment are of particular importance to employees. Meanwhile, the legal dimension (H1e) was the only one that did not show a statistically significant effect, suggesting that this dimension is perceived as an organizational obligation rather than a motivating factor for employees. The demographic analysis revealed that social responsibility assessments and job satisfaction vary according to seniority, age and management status. Longer work experience is associated with a more critical assessment of CSR, younger employees have lower levels of job satisfaction, while employees in managerial positions have the highest job satisfaction.