Bendrininkavimo požymiai Lietuvos baudžiamojoje teisėje: teorija ir teismų praktika

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos bendrininkavimo instituto teorinės ir praktinės problemos. Darbe analizuojami bendrininkavimo instituto objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kurie baudžiamajame įstatyme apibrėžti tik lakoniškai, o išsamesnis jų aiškinimas paliktas teismams bei baudžiamosios teisės doktrinai. Atlikus Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinės literatūros bei Lietuvos teismų praktikos analizę, galima teigti, jog bendrininkavimo instituto specifiškumas sąlygoja, kad šio instituto objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje ir doktrinoje yra nevienodas, o kartais net prieštaraujantis paties bendrininkavimo instituto esmei. Darbe pateikiant kompleksinę bendrininkavimo instituto sampratos ir požymių turinio analizę, identifikuojami esami instituto teisinio reguliavimo trūkumai bei praktinio taikymo spragos. Įvertinus darbe padarytas išvadas, pateikiamas pasiūlymas dėl baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimo.

Theoretical and practical problems of complicity are being analysed in the Masters thesis. In this work the actus reus and mens rea of complicity are being analysed which are defined just laconically in the criminal law, and a more detailed explanation of them is left for criminal case law and criminal law doctrine. Having done the analysis it is possible to allege that the specificity of complicity institute condition that the interpretation of actus reus and mens rea of this institute and its application in case law and doctrine are different and sometimes even reluctant to the essence of complicity institute. In the Masters thesis existing drawbacks of law regulation and gaps of the practical application are identified by submitting complex analysis of complicity institute conception and its features content. Having evaluated conclusions a suggestion is recommended for amendments to the Criminal Code of Lithuania.