Vaiko teisių apsaugos specialistų antrinio trauminio streso sąsajos su psichologiniu atsparumu: emocijų reguliavimo strategijų vaidmuo
Baudzis, Justina |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1601.
Tikslas: Nustatyti sąsajas tarp antrinio trauminio streso ir psichologinio atsparumo bei įvertinti adaptyvių ir neadaptyvių kognityvinių emocijų reguliacijos strategijų vaidmenį šiame ryšyje tarp vaiko teisių apsaugos specialistų. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 119 23-62 metų amžiaus (M = 42,6, SD = 10,40) vaiko teisių apsaugos specialistų (111 moterų, 8 vyrai). Metodikos: Antriniam trauminiam stresui vertinti buvo naudojama Bride ir kt. (2004) sukurta antrinio trauminio streso skalė (ang. Secondary traumatic stress scale, STSS), emocijų reguliavimo strategijoms – Garnefski ir kt. (2001) sukurtas Kognityvinės emocijų reguliacijos klausimynas (ang. Cognitive Emotion Regulation Questionnaire, CERQ). Psichologiniam atsparumui matuoti buvo naudojama Psichologinio atsparumo skalė (ang. Connor-Davidson Resilience Scale, CD-RISC-25). Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad intensyvesni antrinio trauminio streso simptomai yra susiję su žemesniu psichologiniu atsparumu. Didesnis antrinio trauminio streso simptomų intensyvumas yra susijęs su polinkiu dažniau emocijoms reguliuoti naudoti savęs kaltinimą, priėmimą, ruminaciją, katastrofizavimą bei kitų kaltinimą ir mažesniu polinkiu naudoti teigiamą persvarstymą. Taip pat buvo pastebėta, kad teigiamos orientacijos, planavimo, teigiamo persvarstymo ir perspektyvos suvokimo naudojimas yra susijęs su aukštesniu psichologiniu atsparumu. Tuo tarpu priėmimas bei ruminacija siejasi su žemesniu psichologiniu atsparumu. Tyrime taip pat buvo nagrinėjama, ar emocijų reguliacijos strategijos medijuoja ryšį tarp antrinio trauminio streso ir psichologinio atsparumo. Tyrimas parodė, kad teigiamo persvarstymo strategija sušvelnina antrinio trauminio streso poveikį psichologiniam atsparumui.
Aim: To determine the relationship between secondary traumatic stress and psychological resilience and to assess the role of adaptive and maladaptive cognitive emotion regulation strategies in this relationship among child protection professionals. Participants: 119 adults (111 female and 8 male), 23–62 years old (M = 42.6, SD = 10.40). Methods: The Secondary Traumatic Stress Scale (STSS) developed by Bride et al. (2004) was used to assess secondary traumatic stress, and the Cognitive Emotion Regulation Questionnaire (CERQ) developed by Garnefski et al. (2001) was used to assess emotional regulation strategies. The Connor-Davidson Resilience Scale (CD-RISC-25) was used to measure psychological resilience. Results: The results showed that more intense symptoms of secondary traumatic stress are associated with lower psychological resilience. Higher levels of secondary traumatic stress symptoms are associated with a greater tendency to use self-blame, acceptance, rumination, catastrophizing and blaming others to regulate emotions, and a lower tendency to use positive reappraisal. The use of positive refocusing, refocus on planning, positive reappraisal and putting into perspective was also found to be associated with higher psychological resilience. In contrast, acceptance and rumination are associated with lower psychological resilience. The study also examined whether emotion regulation strategies mediate the relationship between secondary traumatic stress and psychological resilience. The study showed that positive reappraisal strategies reduce the effects of secondary traumatic stress on psychological resilience.