The impact of the higher education policy on the development of human-centric innovation ecosystems in Lithuania

The impact of the higher education policy on the development of human-centric innovation ecosystems is evaluated in this dissertation, thus addressing the need evolving to support the management and strategic use of human-centric innovation ecosystems to strengthen the competitiveness of the higher education sector. Empirically testing the relevance and correctness of the developed conceptual theoretical framework of human-centric innovation ecosystems as a strategic resource, suitably assesses human-centered type innovation through the human capital possessing higher education. Human-centric innovation ecosystem was evaluated qualitatively according to how it serves the purpose of the higher education sector as a strategic resource aligned with the objectives, missions and functions of its stakeholders and beneficiaries. This dissertation defends that: 1. Applying human-centric innovation ecosystems effects cooperation networks through the strategies developed; 2. Human-centric innovation ecosystems supports a harmonious ecosystem environment in the higher education sector; 3. Using human-centric innovation ecosystems makes visible qualitative tools to measure the tangible outcomes of the higher education sector contribution to innovation in the knowledge and commercial economies; 4. The quality assurance indicators set by the higher education sector for monitoring human-centric innovation ecosystem discloses its levels of input value to the knowledge and commercial economies.

Šioje disertacijoje yra vertinamas aukštojo mokslo politikos poveikis į žmogų orientuotų inovacijų ekosistemų plėtrai, taip sprendžiant poreikį, kylantį gerinant į žmogų orientuotų inovacijų ekosistemų valdymą ir jų strateginį naudojimą, siekiant sustiprinti aukštojo mokslo sektoriaus konkurencingumą. Empiriškai tikrinant sukurto konceptualaus į žmogų orientuotų inovacijų ekosistemų teorinio modelio, kaip strateginės priemonės, aktualumą ir tinkamumą, atitinkamai vertinamos į žmogų orientuotų inovacijų rūšis per žmogiškąjį kapitalą, turintį aukštąjį išsilavinimą. Į žmogų orientuotų inovacijų ekosistema buvo vertinama kokybiškai pagal tai, kaip ji atitinka aukštojo mokslo sektoriaus, kaip strateginio šaltinio paskirtį, suinteresuotųjų šalių ir naudos gavėjų tikslais, misijomis ir funkcijomis. Šioje disertacijoje ginama, kad: 1. taikant į žmogų orientuotų inovacijų ekosistemas veikia bendradarbiavimo tinklus sukurtų strategijų dėka; 2. į žmogų orientuotos inovacijų ekosistemos palaiko harmoningą ekosistemos aplinką aukštojo mokslo sektoriuje; 3. naudojant į žmogų orientuotas inovacijų ekosistemas atsiskleidžia kokybinės priemonės, vertinančios apčiuopiamus aukštojo mokslo sektoriaus indėlio į žinių ir komercinių ryšių grindžiamos ekonomikos rezultatus; 4. aukštojo mokslo sektoriaus nustatyti kokybės užtikrinimo rodikliai, skirti stebėti į žmogų orientuotas inovacijų ekosistemas, atskleidžia jos indėlio vertę žinių ir komercinių ryšių grindžiamai ekonomikai.