Švietimo skaitmenizavimas Lietuvoje: palankios sveikatai skaitmeninės mokymo(si) aplinkos kūrimas Vilniaus miesto pradinio ugdymo mokyklose
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1906.
Dinamiškas švietimo skaitmenizavimas Lietuvoje išryškina būtinybę užtikrinti, kad skaitmeninių technologijų naudojimas mokymo procese neturėtų neigiamo poveikio mokinių fizinei ir emocinei sveikatai. Sveikatą stiprinanti skaitmeninė aplinka priklauso nuo mokytojų skaitmeninių kompetencijų, infrastruktūros kokybės ir nuoseklaus saugių technologijų politikos įgyvendinimo. Probleminis klausimas: Kaip intensyvios skaitmenizacijos sąlygomis Vilniaus pradinėse mokyklose užtikrinama mokinių sveikatai palanki skaitmeninė aplinka? Tyrimo objektas: sveikatą stiprinanti skaitmeninė aplinka Vilniaus pradinėse mokyklose. Tyrimo tikslas: ištirti, kaip Vilniaus pradinės mokyklos kuria skaitmeninę aplinką ir įvertinti jos santykį su mokinių fizine ir emocine sveikata. Tyrimo uždaviniai: 1. Remdamiesi literatūra šia tema, apibrėžkite švietimo skaitmeninimo sąvoką, pirminio ugdymo kontekstą ir sveikatai palankios skaitmeninės aplinkos kūrimo principus. 2. Išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius skaitmeninių technologijų naudojimą pradinėse mokyklose. 3. Ištirti ir įvertinti, kaip Vilniaus pradinės mokyklos iš tikrųjų sukuria mokinių sveikatai palankią skaitmeninę aplinką. 4. Statistiškai patikrinti mokytojų skaitmeninių kompetencijų, infrastruktūros kokybės ir saugių technologijų praktikos ryšius ir jų poveikį mokinių sveikatos elgsenai. Tyrime buvo naudojami teoriniai ir empiriniai metodai. Teoriniu lygmeniu buvo analizuojami nacionaliniai ir tarptautiniai dokumentai bei mokslinė literatūra apie švietimo skaitmenizavimą ir mokinių skaitmeninį saugumą. Empirinėje dalyje atliktas kiekybinis tyrimas – 203 Vilniaus mokyklų 1–4 klasių mokytojų apklausa. Statistiniai duomenys buvo sudaryti naudojant IBM SPSS Statistics 29.0.2.0 ir MS Excel. Rezultatai pateikiami lentelėse, diagramose ir koreliacijos analizėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojų skaitmeninės kompetencijos yra gana aukštos, o jų veikla glaudžiai susijusi su mokinių žinių ir elgesio lygiu saugaus technologijų naudojimo srityje (p. < 0,001). Mokyklų infrastruktūra daugumoje Vilniaus mokyklų pakankama, tačiau jos naudojimas nėra visiškai sistemingas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad skaitmeninės saugos politikos įgyvendinimas mokyklose yra fragmentiškas, o tai reiškia, kad praktiniai mokytojų veiksmai ne visuomet atspindi teisės aktuose nustatytus saugaus naudojimo reikalavimus. Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys teoriniai skyriai, empirinė dalis, rezultatų analizė, diskusija, išvados, rekomendacijos, bibliografija ir priedai.
The dynamic digitalisation of education in Lithuania highlights the need to ensure that the use of digital technologies in the teaching process does not negatively affect pupils’ physical and emotional well-being. A health-promoting digital learning environment depends on teachers’ digital competences, the quality of the school’s infrastructure, and the consistent implementation of safe technology use policies. Research problem: How is a health-promoting digital environment ensured in Vilnius primary schools under the conditions of intensive digitalisation? Object of the research: the health-promoting digital environment in primary schools in Vilnius. Aim of the research: to examine how primary schools in Vilnius create a digital learning environment and to assess its relation to pupils’ physical and emotional health. Research objectives: 1. Based on relevant literature, define the concept of educational digitalisation, the context of primary education, and the principles of creating a health-promoting digital learning environment. 2. Analyse legal acts regulating the use of digital technologies in primary schools. 3. Investigate and evaluate how primary schools in Vilnius actually create a digital environment that supports pupils’ health. 4. Statistically examine the relationships between teachers’ digital competences, the quality of infrastructure, and safe technology practices, as well as their impact on pupils’ health-related behaviour. The study employed both theoretical and empirical methods. At the theoretical level, national and international documents and scientific literature on the digitalisation of education and pupils’ digital safety were analysed. The empirical part consisted of a quantitative study – a survey of 203 teachers of Grades 1–4 in Vilnius primary schools. Statistical data were processed using IBM SPSS Statistics 29.0.2.0 and MS Excel. The results are presented in tables, charts and correlation analyses. The research results showed that teachers’ digital competences are relatively high, and their actions are strongly related to pupils’ knowledge and behaviour in the field of safe technology use (p < 0,001). The digital infrastructure in most Vilnius schools is adequate, although its use is not fully systematic. The study also revealed that the implementation of digital safety policies in schools is fragmented, meaning that teachers’ practical actions do not always reflect the safety requirements established in legal acts. The structure of the thesis consists of an introduction, three theoretical chapters, an empirical part, results analysis, discussion, conclusions, recommendations, bibliography and appendices.