Neatsargi kaltė Lietuvos baudžiamojoje teisėje
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1983.
Šių dienų teisės mokslininkų akiratyje dominuoja tyčinės kaltės formos problematikos klausimai, todėl neatsargi kaltė nesulaukia pakankamai tyrėjų dėmesio. Šiuo magistro baigiamuoju darbu siekta, remiantis teisės mokslo doktrina ir Lietuvos teismų praktika, atskleisti nusikalstamo pasitikėjimo ir nusikalstamo nerūpestingumo intelektinį bei valinį kaltės momentą, išryškinant jų esminius požymius ir identifikuoti praktikoje kylančias problemas susijusias su šios kaltės formos nustatymu. Atlikta Lietuvos teismų praktikos analizė parodė, kad teismai klaidingai nustato vieną arba kitą neatsargios kaltės rūšį dėl klaidingo intelektinio momento interpretavimo, be to, tyrimas parodė, kad visapusiškai pagrįstam netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimui valinis kaltės momentas yra nepakankamas kriterijus. Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais asmuo atsako už formalios sudėties nusikalstamos veikos padarymą veikiant neatsargia kaltės forma, tačiau teisinės literatūros ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos apžvalga atskleidė, kad atsakomybė už formalias veikas galima veikiant nusikalstamai nerūpestingai, tiek nusikalstamo pasitikėjimo forma.
The focus of today's legal scholars is dominated by issues of the problematic form of intentional fault, therefore negligent fault does not receive sufficient attention from researchers. This master's thesis aimed, based on the doctrine of legal science and Lithuanian judicial practice, to reveal the intellectual and volitional moment of fault of criminal trust and criminal negligence, highlighting their essential features and identifying problems arising in practice related to the determination of this form of fault. The analysis of Lithuanian judicial practice showed that courts incorrectly determine one or another type of negligent fault due to the erroneous interpretation of the intellectual moment, in addition, the study showed that the volitional moment of fault is an insufficient criterion for a fully justified delimitation of indirect intent and recklessness. In the cases provided for in the Special Part of the Criminal Code, a person is liable for committing a formal criminal act by acting in a negligent form of fault, however, a review of legal literature and the jurisprudence of the Supreme Court of Lithuania on this topic revealed that liability for formal acts is possible by acting in a criminally negligent and reckless manner.