Socialinis darbas su riziką patiriančiomis šeimomis: santykių su šeima kūrimo patirtys
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1995.
Baigiamajame darbe analizuojamos socialinių darbuotojų santykio kūrimo patirtys dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Temos aktualumą lemia tai, kad socialinę riziką patiriančios šeimos Lietuvoje išlieka viena sudėtingiausių socialinio darbo sričių. Santykio tarp socialinio darbuotojo ir šeimos kokybė turi tiesioginę įtaką pagalbos proceso veiksmingumui. Socialinę riziką patiriančios šeimos dažnai susiduria su kompleksinėmis problemomis: skurdu, nedarbu, priklausomybėmis, socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, smurtu, emociniu nestabilumu ir ribota pagalbos išteklių prieiga. Dėl to socialinis darbas su šiomis šeimomis reikalauja ne tik profesinių žinių bei praktinių įgūdžių, bet ir gebėjimo kurti pasitikėjimu, pagarba ir bendradarbiavimu grindžiamą santykį. Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų santykio kūrimo patirtys dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų santykio kūrimo patirtis dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Tyrime siekta išanalizuoti socialinės rizikos sampratą, socialinę riziką patiriančių šeimų ypatumus ir socialinės rizikos formavimosi veiksnius, aptarti santykio kūrimo teorinius aspektus socialiniame darbe, atskleisti socialinių darbuotojų praktines patirtis kuriant santykį su šeimomis bei identifikuoti pagrindinius iššūkius ir praktinius sprendimus, padedančius santykį kurti bei palaikyti. Darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje dalyje nagrinėjama socialinės rizikos samprata, aptariama socialinę riziką patiriančių šeimų apibrėžtis, analizuojami socialinės rizikos formavimosi veiksniai ir šių šeimų paplitimas Lietuvoje. Antrojoje dalyje analizuojami teoriniai socialinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis aspektai: santykio kūrimo reikšmė, etapai, pagrindiniai iššūkiai, jų įveikos galimybės bei socialinio darbuotojo praktiniai įgūdžiai. Trečiojoje dalyje pristatoma tyrimo metodologija, empirinio tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Tyrime taikyta kokybinė tyrimo prieiga. Teorinei daliai parengti naudota mokslinės literatūros analizė, leidusi atskleisti pagrindinius socialinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ir santykio kūrimo aspektus. Empiriniai duomenys rinkti taikant pusiau struktūruotą interviu metodą. Tyrime dalyvavo 9 socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Surinkti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių darbuotojų santykio kūrimo patirtys yra daugialypės ir atskleidžia, jog santykio kūrimas yra nuoseklus, laipsniškas ir jautrus procesas. Informantai pabrėžė, kad kokybiško santykio pagrindą sudaro abipusis pasitikėjimas, atviras ir nuoširdus bendravimas, pagarba, empatija, palaikymas ir aiškios profesinės ribos. Nustatyta, kad santykio kūrimo procesas apima pirmąjį kontaktą, šeimos situacijos pažinimą, bendradarbiavimo stiprinimą, šeimos įgalinimą ir nuolatinį palaikymą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad santykio kūrimą apsunkina šeimų nepasitikėjimas institucijomis, ankstesnės neigiamos patirtys, pasipriešinimas pagalbai, emocinis uždarumas, taip pat kompleksinės socialinės problemos. Siekdami įveikti šiuos sunkumus, socialiniai darbuotojai taiko aktyvų klausymąsi, aiškų ir pagarbų bendravimą, priėmimą be vertinimo, konfliktų ir emocijų valdymą, šeimos motyvavimą, atsakomybės skatinimą, refleksiją ir nuoseklų palaikymą. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad santykio kūrimas yra viena svarbiausių socialinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis sąlygų. Santykio kokybė lemia šeimos įsitraukimą į pagalbos procesą, bendradarbiavimą su specialistu ir socialinio darbo veiksmingumą. Darbas reikšmingas tuo, kad atskleidžia socialinių darbuotojų profesines patirtis ir prisideda prie gilesnio santykiu grįsto socialinio darbo supratimo Lietuvoje.
This thesis analyses social workers’ experiences of building relationships while working with families experiencing social risk. The relevance of the topic is linked to the fact that families experiencing social risk remain one of the most complex fields of social work practice in Lithuania. Such families often face multiple and interconnected difficulties, including poverty, unemployment, addictions, lack of social and parenting skills, violence, emotional instability, and limited access to support systems. In this context, relationship building becomes one of the essential preconditions for effective social work, as the quality of the relationship between the social worker and the family has a direct impact on cooperation, trust, family involvement, and the effectiveness of assistance. The aim of the research was to reveal social workers’ experiences of building relationships while working with families experiencing social risk. The object of the research is social workers’ experiences of relationship building in work with families experiencing social risk. The research sought to analyse the concept of social risk, the characteristics of families experiencing social risk, and the main factors contributing to the formation of social risk; to examine the theoretical aspects of relationship building in social work with such families; to reveal social workers’ practical experiences in building relationships; and to identify the main difficulties and practical solutions used in maintaining cooperation with families. The thesis consists of three main parts. The first chapter discusses the concept of social risk, defines families experiencing social risk, analyses the main factors contributing to social risk formation, and presents the prevalence of such families in Lithuania. The second chapter examines the theoretical aspects of social work with families experiencing social risk, with particular attention to the importance of relationship building, its stages, challenges, ways of overcoming them, and the practical skills required from a social worker. The third chapter presents the empirical research methodology, research results, and discussion. The study applied qualitative research methodology. Scientific literature analysis was used to explore the theoretical dimensions of social work with families experiencing social risk and the process of relationship building. Empirical data were collected through semi-structured interviews with 9 social workers. The obtained data were analysed using qualitative content analysis in order to identify recurring categories and meaningful connections between them. The results of the study revealed that relationship building with families experiencing social risk is a complex, gradual, and multifaceted process. According to the participants, a professional relationship is based on mutual trust, respectful and sincere communication, empathy, support, ethical attitude, and clearly maintained professional boundaries. The relationship-building process was perceived as developing through several stages: first contact, getting to know the family’s situation, developing cooperation, empowering the family, and maintaining continuous support. The findings also showed that relationship building is often hindered by families’ distrust of institutions, previous negative experiences, resistance to help, emotional withdrawal, and complex social problems. In response to these challenges, social workers apply practical solutions such as active listening, calm and clear communication, non- judgmental attitude, conflict and emotion management, family motivation, encouragement of responsibility, reflection, and continuous support. The study concludes that relationship building is one of the key conditions for effective social work with families experiencing social risk. The research contributes to a deeper understanding of social workers’ lived professional experiences and highlights the importance of trust-based, respectful, and consistent interaction in the helping process.