Tarnybinės atsakomybės raida ir tendencijos vidaus tarnybos sistemoje

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-902

Baigiamajame darbe analizuojamos teorinės ir praktinės problemos, kylančios taikant tarnybinę atsakomybę. Praktinių problemų analizė atskleidžiama analizuojant tarnybinio nusižengimo sudėtį, tarnybinės atsakomybės nuobaudų sistemą, tarnybinį patikrinimą (tyrimo pradėjimas, tarnybinio patikrinimo išvada, nuobaudos skyrimas). Tyrimo tikslas – išanalizuoti tarnybinės atsakomybės instituto teisinį reguliavimą, raidą, tendencijas, atskleisti taikymo problemas vidaus tarnybos sistemoje. Sisteminė tarnybinių nuobaudų taikymo procesą reglamentuojančių teisės aktų ir teismų praktikos analizė leidžia teigti, kad Lietuvos teisinėje bazėje įtvirtinta neišsami tarnybinių nuobaudų sistema. Dabartinis teisinis reglamentavimas įtvirtina nusižengimų, už kuriuos tarnautojui skiriama griežčiausia tarnybinės nuobaudos rūšis – atleidimas iš vidaus tarnybos, sąrašą. Subjektams, taikantiems tarnybinę atsakomybę, sudėtinga identifikuoti, už kokius nusižengimus taikytinos atitinkamos rūšies tarnybinės nuobaudos. Poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys vidaus tarnautojų teises ir pareigas, nuolat keičiami, nekodifikuoti, nėra vieningos sistemos, todėl reglamentuoti savo sprendimą skirti atitinkamos rūšies tarnybinę nuobaudą sudėtinga. Taikant teorinius ir empirinius mokslinio tyrimo metodus, įrodyta, kad vidaus tarnautojai gali nepagrįstai išvengti tarnybinės atsakomybės suėjus tarnybinių nuobaudų senaties terminui.

This thesis analyses the theoretical and practical problems that arise in the application of disciplinary liability. The analysis of practical problems is revealed by means of an analysis of the composition of misconduct in the office, the system of disciplinary penalties and by an investigation into the internal service (initiation of an investigation, conclusion of the investigation, imposition of a penalty). The aim of the research is to comprehensively analyse the legal regulations of the institute of disciplinary liability, their development and tendencies, and to reveal the problems of their application in the internal service system. A systematic analysis of the legal acts governing the process of applying disciplinary penalties and the case law allows us to state that the Lithuanian legal framework has an incomplete disciplinary penalty system. The current legal regulations establish a list of the cases of misconduct for which the most severe type of disciplinary penalty is imposed on an internal servant, i.e. dismissal from the internal service. It is difficult for the entities imposing disciplinary liability to identify the types of misconduct for which the relevant type of disciplinary penalty is applicable. The by-laws governing the rights and obligations of internal servants are constantly changing, they are not codified, and there is no unified system, which makes it difficult to regulate one’s decision to impose the appropriate type of disciplinary penalty. Theoretical and empirical research methods have shown that internal servants may unjustifiably escape disciplinary liability after the expiry of the limitation period for disciplinary penalties.