Mokyklos autonomijos valdymo modelis

Disertacijoje nagrinėjama problema – kokie mokyklos autonomijos valdymo bruožai sudaro prielaidas mokyklos veiklos efektyvumui? Tyrimo objektas – mokyklos autonomijos valdymas. Darbo struktūrą sudaro keturios dalys, atitinkančios iškeltos problemos analizės etapus. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamos Europos valstybių švietimo sistemų valdymo patirtys ir tendencijos, paskatinusios švietimo decentralizacijos reformas. Analizuojami švietimo valdymo subjektų sąveikos pokyčiai, centralizacijos ir decentralizacijos sampratų specifika švietimo sistemos kontekste, viešojo valdymo aplinkos įtaka mokyklų autonomizavimo reformų trajektorijoms, nagrinėjama mokyklos autonomijos koncepcija. Remiantis pirmosios dalies teorinėmis išvadomis, antroje dalyje tiriama, kaip koncepcinės nuostatos transformuojasi praktiniame lygmenyje. Remiantis induktyviai grindžiamos teorijos perspektyva atliktas empirinis kokybinis tyrimas, pateikiami kokybinio tyrimo duomenų skelbiamosios analizės rezultatai. Trečioje dalyje pateikiama gautų kokybinio tyrimo rezultatų diskusija remiantis latentine gautų duomenų analize. Nagrinėjami mokyklos autonomijos valdymui įtaką turintys veiksniai, jų priežastiniai ryšiai. Atsižvelgiant į veiksnių analizės išvadas, analizuojamos mokyklos atsakomybės kultūros kūrimo aplinkybės bei centralizacijos ir decentralizacijos principų derinimo procesas. Ketvirtojoje dalyje atliekama struktūrinė funkcinė mokyklos autonomijos valdymo analizė. Remiantis teorinių nuostatų, tarptautinių ir nacionalinių tyrimų bei šio darbo kokybinio tyrimo duomenų analize formuojamas ir pateikiamas sisteminis mokyklos autonomijos valdymo modelis.

The topic of the research is the management of the school autonomy. The Dissertation looks into the question of what managerial features of school autonomy influence the efficiency of school activities. The Dissertation consists of four parts, each revealing a different stage of research topic analysis. The first part presents the overview of the experience gained in the process of management of educational systems in European countries and the tendencies which have fostered reforms in the decentralization of education. This part also focuses on the analysis of the change in the interaction process among education managers, on the specificity of concepts of centralization and decentralization in the context of educational systems, on the impact of public governance towards reform trajectories of school autonomy process, on the concept of school autonomy. Based on the theoretical conclusions from the first part, the second part explores how conceptual regulations transform at the practical level. Referencing on inductively grounded theory the empirical qualitative research has been made, and the results of the announced analysis are declared. The third part presents a discussion on the results of quality research, based on latent analysis of received data. The main factors that influence school autonomy management, their causal links are explored. Reference to conclusions on analysis of factors allows to analyze the circumstances of the establishing of school responsibility culture as well as the process of coordination of centralization and decentralization principles. The fourth part of the Dissertation presents school autonomy management structural-functional analysis. Based on the data of theoretical regulations, international research and received quality research results, the Dissertation offers a systemic school autonomy management model.