Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos tobulinimas integravimosi į bendrą NATO gynybinę sistemą kontekste

Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistema buvo padėta kurti „nuo nulio“ po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Ji vystoma kaip Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos (BALTNET) ir bendros NATO oro erdvės gynybos sistemos sudėtinė dalis. Lietuvos sistema dalyvauja BALTNET ir bendros NATO gynybinės sistemos operacijose. Kartu su Estijos ir Latvijos kariais, Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos kariai nuolat budi (24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir 365 dienas per metus) bendrame valdymo ir pranešimų centre, dislokuotame Lietuvoje, vykdant Baltijos valstybių (ir jų prieigų) oro erdvės stebėjimą ir valdymą kitų NATO šalių naikintuvų, vykdančių Baltijos valstybių oro erdvės apsaugos – oro policijos funkciją. Kitos NATO šalys ir toliau vykdys šią funkciją Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse. Šiuo metu minėta bendra NATO gynybinė sistema yra transformuojama, įskaitant šalių - naujų NATO narių sistemų integravimą, papildomų užduočių (priešraketinė gynyba) skyrimą, naujos automatizuotos valdymo sistemos įrangos (ACCS) įdiegimą. Todėl aktualu palyginti Lietuvos ir NATO sistemas, tiksliau – nustatyti Lietuvos sistemos atitikimą NATO reikalavimams (standartams), siekiant identifikuoti minėtos sistemos tobulinimo sritis laiduojančias jos integravimąsi į bendrą NATO oro erdvės apsaugos sistemą. Viešojo administravimo darbo tema aktuali dar ir dėl to, kad Lietuva siekia iki 2016 m. visiškai integruoti savo sistemą į bendrą NATO oro erdvės gynybos sistemą. Darbe analizuojama Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos aplinką ir sudėtines dalis, įskaitant personalą. Pirmo skyriaus pirmame poskyryje aprašoma bendros NATO gynybinės sistemos ir Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos aplinka. Tai apima abejų sistemų vystymo raidą, įskaitant bendradarbiavimą su kaimyninėmis NATO ir ne-NATO šalimis (pvz. Suomija) oro erdvės stebėjimo srityje. Taip pat pažymima, kad Lietuvos ir NATO teritorijos ginkluoto užpuolimo grėsmė yra maža bei tai, kad prie Lietuvos ir NATO sienų didėja Rusijos karinės aviacijos skrydžių intensyvumas, o Rusijos Kaliningrado srityje dislokuojama oro erdvės ir priešraketinės gynybos raketinė sistema S-400. Antrame poskyryje pristatomi NATO ir Lietuvos sistemų (jų pagrindinių vienetų) uždaviniai ir poskyrio apibendrinime nustatomi papildomi uždaviniai Lietuvos sistemos vienetui: detalių elektroninio atoveiksmio procedūrų sudarymas ir vykdymas, ginklų (naikintuvų, antžeminės oro erdvės gynybos priemonių) valdymas, sensorių valdymas, ryšių vadyba, taktinių balistinių raketų aptikimas, sekimas ir pranešimų apie jas perdavimas. Trečiame poskyryje apžvelgiamos NATO ir Lietuvos sistemų struktūros ir siūlomi šie Lietuvos sistemos vienetų dalyvavimo NATO sistemos struktūroje variantai: Lietuvos sistemos nacionalinio valdymo centro vystymas į Lietuvos nacionalinį orlaivių valdymo centrą, atpažinto oro erdvės vaizdo sudarymo centrą, sensorių integravimo postą (ARS) arba bendro Baltijos valstybių valdymo ir pranešimų centro(dislokuoto Lietuvoje) išvystymas iki trišalio ARS. Ketvirtame poskyryje pateikiama Lietuvos sistemos įrangos (sensorių (radarų), automatizuoto duomenų apdorojimo ir ryšių įrangos) atitikimo NATO reikalavimams analizę. Poskyrio apibendrinime pateikiamos minėtos Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos įrangos tobulinimo rekomendacijos: tęsti projektą radarų (o ateityje ir kitų sensorių) įsigijimo ir pajungimo į nacionalinę ir NATO sistemas; eksploatuoti turimą NATO standarto automatizuotą duomenų apdorojimo sistemą ir siekti plėsti jos funkcionalumą bei kai tam bus pasiruošta įdiegti naują automatizuoto valdymo sistemą; plėsti nacionalinį ir BALTNET radijo relinio ryšio ir radijo stočių „žemė – oras – žemė“ tinklus, vietoje pasenusios ryšio valdymo sistemos įsigyti ir įdiegti naują – suderinama su perspektyvia NATO automatizuoto valdymo sistema. Antrame skyriuje aprašoma Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos personalo rengimo raidą bei dabartinę situaciją ir jį lyginama su NATO reikalavimais (standartais). Skyriaus apibendrinime nustatomi reikalavimai Lietuvos sistemos personalui visiškai integruojant Lietuvos sistemą į bendrą NATO gynybinę sistemą: visų lygiu operacinis personalas turi būti reguliariai vertinamas bei turėti galiojančius licencijas vykdyti pareigas (pvz. valdyti naikintuvus), reguliariai turi būti vykdomos treniruotės ir pratybos bei nacionalinių ir (arba) trišalių karinių vienetų vertinimas. Baigiamojoje išvadų ir rekomendacijų dalyje pateikiamos išvados susidedančios iš tarpinių apibendrinimų, pateiktų šio darbo skyriuose (poskyriuose). Pagrindinėje išvadoje teigiama, kad svarbiausias faktorius Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos visiško integravimo į bendrą NATO gynybinę sistemą - tai tinkamas parengtas, profesionalus ir patikimas personalas. Kartu pateikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos tobulinimo ateityje visuose šiame darbe aptariamuosiuose srityse. Darbo tyrimas patvirtina hipotezė, kad darbe gauti rezultatai ir jų pagrindu suformuluoti siūlymai juos realizavus paspartintų visišką Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos integravimosi procesą į bendrą NATO sistemą bei pagerintų Lietuvos oro erdvės apsaugos kokybę. Todėl šiame darbe pateiktos rekomendacijos gali būti svarstomos priimant nacionalinius sprendimus dėl Lietuvos oro erdvės apsaugos valdymo sistemos tobulinimo.

Lithuanian air surveillance and weapons control system (in this study called – Lithuanian air defence control system) was started to be created from the scratch after restoration of independence in Lithuania in early 90-ties. It is being developed as a part of Baltic air surveillance network and control system (BALTNET) and common NATO air defence system (in this study called – common NATO defensive system). Lithuanian system participates in BALTNET and common NATO defensive system‘s operations. Lithuanian air defence control system‘s military peronnel together with miitary personnel from Estonia and Latvia are on constant duty (24 hours per day, 7 days a week and 365 days per year), ensuring surveillance of airspace over the Baltic states and its approaches and control of fighter aircraft of other NATO nations conducting a function of protection of the Baltic states airspace - Air Policing. Also in the future other NATO nations continue to fullfil this function in Lithuania and other Baltic states. Currently, common NATO defensive system is undergoing transformation, including (but not limited to) integration of systems of new NATO members, assignement of new tasks (missile defence), introduction of a new automated control system’s equipment (ACCS). Therefore, it is a matter of great relevance to Lithuania to compare Lithuanian and NATO systems, to be precise – to find out if Lithuanian system is compliant with NATO requirements (standards), in order to identify that system’s improvement areas, which ensure its integration into common NATO air defence system. The topic of the public administration work is also relevant because of Lithuania’s goal to fully integrate its system into common NATO air defence system by the year of 2016. Work analyses Lithuanaian system’s environment, its main parts, including personnel. In the first sub-section of the first section of the work environment of common NATO defensive system and of Lithuanian air defence control system is described. This includes description of the development of both systems, including co-operation with neighboring NATO and non- NATO (e. g. Finland) countries in the field of air surveillance. It is also mentioned that the threat of an armed attack against NATO and Lithuanian territory is low, and that close to NATO and Lithuanian borders the intensity of Russian military aviation flights is growing, and in Kaliningad district of Russia missile system S-400 used for air and missile defence is being deployed. At the second sub-section tasks of both NATO and Lithuanian systems (their main units) are introduced, and at the summary of the sub-section additional tasks to a unit of Lithuanian system are introduced: detailed countermeasures procedures, weapons (fighter aircraft, ground based air defence means) control, sensor control, communications management, detection, tracking and reporting of tactical ballistic missiles. At the third sub-section, structures of NATO and Lithuanian systems are reviewed and variants of participation of Lithuanian system’s units in NATO system’s structure are presented. These are the folowing: development of national control centre of Lithuanian system into Litnuanian national air control centre, recognised air picture production centre, sensor fusion post (ARS) or development of common control and reporting centre of the three Baltic states into tri-national ARS. At the fourth sub-section, analysis of Lithuanian system’s equipment (sensors (radars), automated data processing and communications equipment) compliance with NATO requirements is presented. At the summary of this sub-section, recommendations on the improvement of the Lithuanian air defence control system’s equipment are provided, namely: continue project of radars (and, in the future, of other sensors) acquisition and connection to national and NATO systems, continue use of NATO standard automated data processing equipment and expand its functionality, expand national and BALTNET radijo relay communication network and network of “ground-air-ground” radios, instead of outdated voice communications system purchase and install a new one, which will be compatible with a new NATO automated control system (air command and control system). At the second section, development and current situation on training of personnel of Lithuanian air defence control system is described and compared with NATO requirements (standards). At the summary of the section, requirements for Lithuanian systems’s personnel fully integrating Lithuanian system into common NATO defensive system are set: operational personnel of all levels must be regularly evaluated and have valid licenses to perform their duties (e. g. control fighter aircraft), regular training and exercises should be conducted and evaluation of national and NATO military units should be performed. Finally, at conclusions and recommendations part relevant conclusions consisting of summaries of sections (sub-sections) are presented. The main conclusion states, that the most important factor of Lithuanian air defence control system integration into common NATO defensive system is properly trained, professional and reliable personnel. Together with conclusions, recommendations are provided on Lithuanian air defence control system’s future development in all areas discussed in this work. Research of the work confirms a hypothesis, that results achieved in the work and proposals based on these results, if implemented, would speed up the process of full integration of Lithuanian air defence control system into common NATO defensive system and would improve the quality of Lithuanian air defence. Therefore, recommendations of this work may be considered taking national decisions on improvement of Litnianian air defence control system.