Teisė sekti ar nebūti sekamam: procesinis aspektas

Magistro baigiamajame darbe atlikta procesines prievartos priemones bei kriminalinės žvalgybos veiksmus, susijusius su asmens privataus gyvenimo varžymu, reglamentuojančių nuostatų analizė atsižvelgiant į EŽTT praktikoje pateikiamus išaiškinimus apsaugos priemonių kontekste. Pagrindinis darbo tikslas išsiaiškinti skirtingų proceso dalyvių lūkesčių suderinamumo galimybę: asmens lūkesčių išsaugoti privatumą ir valstybės lūkesčių efektyviai atskleisti nusikalstamas veikas taikant tam tikras procesines prievartos priemones ir kai kuriuos kriminalinės žvalgybos veiksmus. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiama asmens teisės į privatų gyvenimą samprata, požymiai, analizuojami šios teisės ribojimo pagrindai ir sąlygos. Antrame skyriuje išanalizuota procesinių prievartos priemonių bei kriminalinės žvalgybos veiksmų reglamentacija bei jos atitikimas EŽTT formuojamai praktikai. Šiame skyriuje išryškinami problemiškiausi reglamentavimo aspektai ir pateikiami sprendimo būdai. Trečiame skyriuje atlikta EŽTT bylų, susijusių su asmens privatų gyvenimą varžančių priemonių panaudojimu, analizė ir pateiktos svarbiausios Teismo padarytos išvados.

This thesis laid down analysis of provisions, which regulate procedural coercive measures and criminal intelligence acts, in accordance with explanation of safeguards made by ECHR. This thesis examined the application of some procedural coercive measures and criminal intelligence acts which restricts an individual’s private life. The main goal of this paper is to clarify the possibility of compatibility of expectations between different procedural parties: an individual’s expectations to save his privacy and the State’s expectations to reveal criminal acts effectively by applying particular procedural coercive measures and some criminal intelligence acts. Notion of the right to private life and its features are presented in the first chapter of the thesis. The bases and conditions of restriction of this right are analyzed also. The regulation of procedural coercive measures and criminal intelligence acts and its conformity to practice of ECHR are analyzed in the second chapter of the thesis. The problematic aspects of regulation are highlighted and the means of solution are proposed in this chapter too. The third chapter reviews the ECHR case-law, which is related to use of measures that restrict individual’s private life. The main findings made by Court are presented in the third chapter.