Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės valdymas klimato kaitos kontekste

Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektorius yra viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių. Tačiau dėl natūralių procesų, kurie įtakoja išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, šio sektoriaus valdymas ir apskaita yra sudėtingi. Per pirmąjį Kioto protokolo įsipareigojimo laikotarpį priimtos ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklės sulaukė nemažai kritikos iš mokslininkų, ekspertų, nevyriausybinių organizacijų ir Šalių. Buvo identifikuota nemažai spragų, kurios lėmė netikslią ir nepakankamo skaidrumo sektoriaus apskaitą. Dėl šios priežasties, antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui buvo priimti ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimai, kurie priimti Durbane vykusioje Šalių Konferencijoje. Antrajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui buvo priimti šie pakeitimai: miškų tvarkymo ir nukirsto medžio produktų (NMP) apskaita taps privaloma, o apskaitos metodas – nustatytas Šalies orientacinis lygis. Svarstant ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, Europos Komisija (EK) pasiūlė savo ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisykles ir veiksmų planus. Šias taisykles privalės įgyvendinti visos valstybės narės (VN). Tačiau šios taisyklės yra griežtesnės nei jau priimtos Durbane ir apima daugiau duomenų ir apskaitos sričių, todėl gali tapti našta VN. Analizuojant esamą ŽNPKM sektoriaus valdymą ir apskaitą Lietuvoje, nustatyta, kad sistema pakankamai gerai funkcionuoja ir užtikriną kokybišką sektoriaus valdymą ir apskaitą. Tačiau analizuojant priimtus ir siūlomus sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus, iškyla abejonių ar ta pati sistema pakankamai efektyviai funkcionuotų po jų įgyvendinimo. Atlikus kokybinį tyrimą (ekspertų interviu) ir kokybinę duomenų analizę, paaiškėjo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti priimtus ir siūlomus ŽNPKM sektoriaus apskaitos taisyklių pakeitimus Lietuva gali susidurti su tam tikrais sunkumais ir gali prireikt papildomų priemonių bei išteklių. Esminiai sunkumai – duomenų trūkumas ir neaiški metodika. Siekiant spręsti šias problemas reikės papildomų priemonių ir išteklių: papildomas teisinis reglamentavimas; papildomi finansiniai ištekliai; papildomi žmogiškieji ištekliai – ekspertai; papildomų institucijų įtraukimo į apskaitą, ypatingai mokslo institucijų, kurio indėlio labai trūksta.

Land use, land-use change and forestry (LULCF) sector is one of the climate change mitigation measures. However this sector is strongly influenced by natural processes that stimulate emissions and removals of greenhouse gases (GHG) in this turn making it more difficult to manage and account this sector. The accounting rules for LULUCF sector that was set during the first commitment period of Kyoto Protocol were criticize by scientist, experts, nongovernmental organizations and Parties. A lot of gaps that led to lack of transparency and inaccuracy of accounting were identified. For this reason some amendments concerning LULUCF sector accounting rules were adopted for the second commitment period of Kioto Protocol during the Conference of the Parties that was held in Durban. For the second commitment period of the Kyoto Protocol, the following amendments were adopted: mandatory accounting of forest management and harvested wood products (HWP), the method of accounting – reference level selected by the Party. During the consideration of LULUCF accounting rules European Commission (EC) proposed its own LULUCF accounting rules and submission of action plans. These rules must be implemented in all Member States (MS). However, the rules proposed by EC are stronger than those already adopted in Durban and includes more data and mandatory accounting, from this point it might become a burden for MS. Analysis of the current situation of LULUCF management and accounting in Lithuania showed that the system is functioning well enough, and ensures the quality of sector management and accounting. However, after analyzing the adopted and proposed sector accounting rules, there is a doubt whether the same system is going to function efficiently enough after the implementation of new accounting rules. The qualitative study (expert interviews) and qualitative analysis of the data showed that for the successful implementation of existing and proposed LULUC accounting rules, Lithuania may face some difficulties and might need additional tools and resources. Substantial difficulties – lack of data and methodology. In order to solve these problems Lithuania will require additional tools and resources: legal regulation, financial resources, human resources – experts; additional governmental institutions, especially educational institutions, which contribution is very lacking.