Lietuvos Respublikos civilinės saugos subjektų ir bendruomenių pasirengimas karo grėsmei
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-836
Žemėje nėra šalies, visuomenės, ar žmogaus, kurie būtų apsaugoti nuo neigiamo nelaimių poveikio. Pasaulis vis dažniau susiduria su įvairiomis nepaprastosiomis situacijomis, kai kurių grėsmių neįmanoma išvengti, tačiau joms galime pasiruošti ir jas valdyti. Sėkmingam NS valdymui reikia tinkamo pasirengimo, gerai koordinuotų veiksmų plano ir deramo atsako. Realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui kelia uždara, represyvi ir dialogo galimybes neigianti Rusija. Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį ypač neigiamai veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje ir Kaliningrado srityje, gilėjanti karinė integracija su Baltarusija. Rusija nuosekliai stiprina konvencinius ir branduolinius pajėgumus, vysto naują ginkluotę, vykdo didelio masto mokymus. Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes. Darbo keliama problema - kaip Lietuvos CS sistemos subjektai vertina karinės grėsmės riziką ir (ar) bendruomenės įtraukiamos į karinės grėsmės valdymą? Baigiamojo darbo tikslas - ištirti kaip Lietuvos CS sistemos subjektai vertina karines grėsmes bei įvertinti bendruomenių pasirengimo perspektyvas galimos karinės grėsmės kontekste. Darbe buvo naudoti teoriniai, empiriniai bei statistiniai metodai. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbus susijusius su NS taip pat Lietuvos teisės aktus reglamentuojančius CS. 2. Išanalizuoti kaip Lietuvoje karinės grėsmės pasireiškimo riziką vertina CS subjektai. 3. Pagrįsti bendruomenių įtraukimo į NS valdymą svarbą. 4. Ištirti kaip CS subjektai vertina karines grėsmes ir kaip bendruomenės įtraukiamos į karinių grėsmių valdymą. Išvados - Lietuvos valstybei bei jos visuomenės saugumui akivaizdų pavojų kelia galima karinė grėsmė iš priešiškai nusiteikusių valstybių (Rusija, Baltarusija). Lietuvos nepriklausomybės ir suvereniteto išsaugojimui didelę įtaką padarė tarptautinės saugumo organizacijos ir jų dėka Lietuva yra nepriklausoma demokratiška, europietiškų vertybių šalis. Tačiau tiek pati NATO, tiek Lietuva turi ir pažeidžiamų vietų, tokių kaip Suvalkų koridorius. Teisės aktai nurodo aiškią CS subjektų hierarchiją, uždavinius ir jų atsakomybę, tačiau praktinėje erdvėje iškyla problemų dėl hierarchinės tvarkos, uždavinių ir tiesioginių pareigų vykdymo bei klaidų teisės aktuose, ko pasekoje nuvertinama karinė grėsmės rizika ir jos valdymas neaprašomas savivaldybių ESVP. Bendruomenės nėra visu pajėgumu įtraukiamos į CS valdymą. Darbo struktūra: teorinė darbo dalis susideda iš dviejų skyrių, kuriose analizuojama teorinė medžiaga ir Lietuvos teisinė bazė susijusi su CS bei NS valdymu. Trečiasis skyrius skirtas tyrimo strategijai ir metodologijai.
There is no country, society, or person on earth that is protected from the negative effects of disasters. The world is increasingly confronted with a variety of emergencies, some threats unavoidable, but we can prepare for and manage them. Successful management of disasters management requires proper preparation, a well - coordinated action plan and an appropriate response. A closed, repressive Russia that denies the possibility of dialogue poses a real threat to the security of the Lithuanian state. The situation of Lithuania's national security is particularly negatively affected by the increase in Russia's military potential and activity in the Western Military District and the Kaliningrad region, as well as the deepening military integration with Belarus. Russia is consistently strengthening its conventional and nuclear capabilities, developing new weapons, and large-scale trainings. Russia's military potential and the Kremlin's rapid, centralized decision - making process create a significant advantage over Lithuania and other neighboring countries. The problem posed by the work is - how do the subjects of the Lithuanian civil protection system assess the risk of military threat and (or) the communities are involved in the management of military threat? The aim of the final work is to investigate how the subjects of the Lithuanian civil protection system assess military threats and to assess the prospects of community preparedness in the context of a possible military threat. Theoretical, empirical and statistical methods were used in the work. Tasks of the final work: 1. To examine the works of Lithuanian and foreign researchers related to emergency management as well as civil protection regulating Lithuanian legal acts. 2. To analyze how civil protection entities assess the risk of military threat in Lithuania. 3. Justify the importance of involving communities in NS governance. 4. Examine how civil protection entities assess military threats and how communities are involved in military threat management. Conclusions - the state of Lithuania and its public security are clearly threatened by a possible military threat from hostile states (Russia, Belarus). The preservation of Lithuania's independence and sovereignty has been greatly influenced by international security organizations, and thanks to them, Lithuania is an independent democratic country of European values. However, both NATO itself and Lithuania have vulnerabilities, such as the Suwalki corridor. The legislation specifies a clear hierarchy of civil protection entities, tasks and responsibilities, but in practice there are problems with hierarchical procedures, tasks and direct responsibilities and errors in legislation, which underestimate the military threat and its management is not described in the municipal emergency management plans. Communities are not fully involved in civil protection governance. Structure of the work: the theoretical part of the work consists of two chapters, which analyze the theoretical material and the Lithuanian legal framework related to the management of civil protection and emergency management. The third chapter is devoted to research strategy and methodology.