Pedagogų patirtis taikant laisvą žaidimą Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Baigiamajame darbe analizuojamas laisvo žaidimo taikymas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, remiantis pedagogų patirtimi. Temos aktualumą lemia tai, kad ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra viena pagrindinių vaiko veiklos formų. Laisvas žaidimas sudaro sąlygas vaikui savarankiškai rinktis veiklą, priimti sprendimus, tartis su kitais vaikais ir mokytis iš savo patirties. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo dokumentuose žaidimas siejamas su vaiko ugdymusi, tačiau praktikoje jo taikymas gali skirtis priklausomai nuo pedagogo požiūrio, grupės sąlygų, įstaigos susitarimų ir administracijos palaikymo. Darbo problema. Nors Lietuvos švietimo politikos dokumentuose deklaruojama laisvo žaidimo svarba ikimokykliniame ugdyme, praktikoje nėra aišku, kaip Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose laisvas žaidimas yra praktiškai taikomas ir kokie veiksniai, pedagogų patirties požiūriu, skatina arba riboja jo įgyvendinimą. Tyrimo tikslas. Ištirti pedagogų patirtį ir veiksnius, skatinančius arba ribojančius laisvo žaidimo taikymą Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti laisvo žaidimo sampratą ir reikšmę vaiko raidai ikimokyklinio ugdymo kontekste. 2. Išanalizuoti laisvo žaidimo nuostatas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo politikos dokumentuose. 3. Ištirti Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų patirtį taikant laisvą žaidimą bei veiksnius, skatinančius arba ribojančius jo įgyvendinimą. Darbe taikyta mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo dokumentų analizė ir kiekybinis empirinis tyrimas. Empirinio tyrimo metu naudotas struktūruotas klausimynas. Tyrime dalyvavo 112 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų. Gauti duomenys analizuoti taikant statistinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad laisvas žaidimas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose taikomas dažnai. Dauguma pedagogų nurodė, kad laisvas žaidimas jų grupėse vyksta kasdien. Vis dėlto jo trukmė dažniausiai neviršija vienos valandos, todėl laisvo žaidimo taikymas praktikoje dažnai yra trumpesnės arba vidutinės trukmės veikla. Pedagogai labai teigiamai vertina laisvo žaidimo reikšmę vaiko raidai. Dauguma jų pritaria, kad laisvas žaidimas padeda vaikui mokytis per patirtį, ugdo savireguliaciją, socialinius gebėjimus, kūrybiškumą ir emocinę gerovę. Laisvo žaidimo metu pedagogai dažniausiai renkasi stebėtojo vaidmenį ir įsitraukia tik tada, kai to reikia. Aktyvesnis pedagogo dalyvavimas, kai jis tampa žaidimo partneriu arba padeda plėtoti vaikų sumanymus, pasirenkamas rečiau. Ugdymo aplinkos sąlygos vertinamos gana palankiai, tačiau grupės dydis, vaikų skaičius ir materialinių išteklių pakankamumas išryškėjo kaip silpnesnės sritys. Administracijos palaikymas taip pat vertintas nevienodai. Mažiau aiškūs pasirodė susitarimai dėl laisvo žaidimo vietos įstaigos dokumentuose, laiko skyrimo, erdvių naudojimo ir priemonių atnaujinimo. Nustatyta, kad kuo aukštesnis pedagogo laisvo žaidimo reikšmės vaiko raidai suvokimas, tuo dažniau jis taiko laisvą žaidimą grupėje. Geresnė ugdymo aplinkos / infrastruktūros kokybė statistiškai reikšmingai nesisiejo su dažnesniu laisvo žaidimo taikymu. Administracijos palaikymas ir laisvo žaidimo įtvirtinimas įstaigos dokumentuose statistiškai reikšmingo ryšio su laisvo žaidimo taikymu neparodė. Regresinės analizės rezultatai patvirtino, kad pedagogo suvokimas buvo vienintelis reikšmingas laisvo žaidimo taikymo prognozuojantis veiksnys. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, empirinio tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami laisvo žaidimo teoriniai pagrindai, jo samprata ir reikšmė vaiko raidai. Antroje dalyje analizuojamos Lietuvos ikimokyklinio ugdymo politikos ir dokumentų nuostatos, pedagogo vaidmuo bei laisvo žaidimo įgyvendinimo iššūkiai. Trečioje dalyje pristatoma tyrimo metodologija. Ketvirtoje dalyje analizuojami pedagogų apklausos rezultatai ir tikrinamos tyrimo hipotezės.

The final thesis analyzes the application of free play in preschool education institutions in Vilnius City, based on teachers’ experiences. The relevance of the topic is determined by the fact that play is one of the main forms of children’s activity in preschool age. Free play enables children to choose activities independently, make decisions, negotiate with other children and learn from their own experience. In Lithuanian preschool education documents, play is associated with children’s learning and development; however, in practice, its application may differ depending on the teacher’s attitude, group conditions, institutional agreements and administrative support. Research problem. Although Lithuanian education policy documents declare the importance of free play in preschool education, it remains unclear how free play is practically applied in preschool education institutions in Vilnius City and what factors, from the perspective of teachers’ experience, promote or limit its implementation. Research aim. To examine teachers’ experiences and the factors that promote or limit the application of free play in preschool education institutions in Vilnius City. Research objective 1. To analyse the concept of free play and its significance for child development in the context of preschool education. 2. To analyse the provisions related to free play in Lithuanian preschool education policy documents. 3. To investigate the experiences of preschool educators in Vilnius city in applying free play, as well as the factors that promote or limit its implementation. The thesis applies the analysis of scientific literature, the analysis of Lithuanian preschool education documents and a quantitative empirical study. A structured questionnaire was used for the empirical study. The study involved 112 teachers from preschool education institutions in Vilnius City. The collected data were analyzed using statistical analysis methods. The research results showed that free play is frequently applied in preschool education institutions in Vilnius City. Most teachers indicated that free play takes place in their groups every day. However, its duration usually does not exceed one hour, which suggests that in practice free play is often a short or medium-duration activity. Teachers evaluate the importance of free play for children’s development very positively. Most of them agree that free play helps children learn through experience and supports self-regulation, social skills, creativity and emotional well-being. During free play, teachers most often choose the role of observer and become involved only when needed. More active teacher participation, when the teacher becomes a play partner or helps children develop their ideas, is chosen less often. The educational environment is assessed quite positively, but group size, the number of children and the sufficiency of material resources emerged as weaker areas. Administrative support was also assessed unevenly. Agreements regarding the place of free play in institutional documents, time allocation, use of spaces and renewal of materials appeared to be less clear. It was found that the higher the teacher’s understanding of the importance of free play for children’s development, the more often they apply free play in the group. Better quality of the educational environment and infrastructure was not statistically significantly associated with more frequent application of free play. Administrative support and the inclusion of free play in institutional documents also showed no statistically significant relationship with the application of free play. The results of the regression analysis confirmed that teacher understanding was the only significant predictor of the application of free play. The thesis consists of an introduction, a theoretical part, a methodological part, an analysis of empirical research results, conclusions, recommendations and a list of references. The first part examines the theoretical foundations of free play, its concept and its significance for children’s development. The second part analyzes Lithuanian preschool education policy and document provisions, the teacher’s role and the challenges of implementing free play. The third part presents the research methodology. The fourth part analyzes the results of the teacher survey and tests the research hypotheses.