Pedagogų pasirengimas įtraukiajam ugdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

Įtraukusis ugdymas yra vienas pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos tikslų, siekiant užtikrinti lygias ugdymo galimybės visiems vaikams, nepaisant jų individualių poreikių. Pedagogo vaidmuo įgyvendinant šį modelį yra itin svarbus, nes būtent jų kompetencijos leidžia pritaikyti ugdymo sąlygas kiekvieno vaiko poreikiams ir sudaryti palankią mokymosi aplinką. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad nepakankamas pedagogų pasirengimas ir ribotos paramos galimybės išlieka esminiais iššūkiais, o viena iš svarbiausių šiuolaikinio švietimo problemų yra užtikrinti tinkamą pedagogų pasirengimą darbui su įvairių poreikių vaikais įtraukioje švietimo aplinkoje. Pabrėžiant įtraukiojo ugdymo svarba atkreiptinas dėmesys, kad analizuotuose moksliniuose tyrimuose nėra plačiau tyrinėjama, kaip pedagogai vertina savo pasirengimą dirbti šioje srityje ir kokie veiksniai daro tam įtaką. Todėl darbe keliami šie probleminiai klausimai: kokių žinių ir gebėjimų reikia ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kad jie galėtų sėkmingai įgyvendinti įtraukųjį ugdymą? Kokie veiksniai padeda ir skatina ikimokyklinio ugdymo pedagogus kurti palankią mokymosi aplinką, reikalinga sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui? Tyrimo objektas – Pedagogų pasirengimas įtraukiajam ugdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo tikslas – atskleisti pedagogų pasirengimą įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje prielaidas ir galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1) Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo organizavimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje teorinius aspektus. 2) Pagrįsti pedagogo vaidmenį organizuojant įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. 3) Ištirti ikimokyklinio ugdymo mokytojų požiūrį į jų pasirengimą įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. Tyrimo hipotezė: profesinės paramos, kompetencijų darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais ugdytiniais užtikrinimas bei kolegialus bendradarbiavimas įstaigoje lemia pedagogų pasirengimą įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 319 ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Apklausai buvo parengta pusiau uždaro tipo anketa. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojai jaučiasi vidutiniškai pasirengę įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui ir turi tobulėjimo poreikių. Aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintieji mokytojai savo pasirengimą dirbti su įvairių poreikių turinčiais vaikais vertina geriau nei tie, kurie turi žemesnę kvalifikacinę kategoriją, o labiausiai pasirengusiais jaučiasi mokytojai metodininkai ir vyresnieji mokytojai. Tai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojai, kurie nuolat tobulėja ir siekia aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, jaučiasi labiau pasirengę dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Labiausiai ikimokyklinio ugdymo mokytojai norėtų tobulėti taikant universalų dizainą ugdymo procese, siekiant sukurti visiems prieinamą mokymosi aplinką, rengiant individualius ugdymo planus ir pritaikant skirtingiems vaikų poreikiams, diferencijuojant ir individualizuojant mokymą, skirtingų gebėjimų vaikams. Ikimokyklinio ugdymo mokytojams kurti palankią mokymosi aplinką, reikalingą sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, padeda, kai jie reguliariai reflektuoja savo pedagoginę veiklą ir siekia tobulinti savo metodus, geba atpažinti kiekvieno vaiko individualius ugdymosi poreikius, geba prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios švietimo aplinkos, geba pritaikyti ugdymo turinį, parinkti tinkamus metodus ir kurti ugdymosi aplinką, atsižvelgiant į įvairių ugdymosi poreikių vaikų galimybes. Didesnio pedagogų pasirengimo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą galima tikėtis, esant labiau išreikštam kolegialiam bendradarbiavimui įstaigoje ir gausesnėms žinioms, kaip dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, kurios įgytos studijos metu bei esant dažnesniam dalyvavimui mokymuose ar seminaruose, skirtuose įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui.

Inclusive education is one of the main goals of the Lithuanian education system, aiming to ensure equal educational opportunities for all children, regardless of their individual needs. Teachers play a key role in implementing this model, as it is their competences that allow them to adapt the educational environment to the needs of each child and to create a conducive learning environment. The analysis of the literature has shown that the lack of teacher training and limited support options remain key challenges, and that one of the most important issues in contemporary education is to ensure that teachers are adequately prepared to work with children with different needs in an inclusive educational environment. In underlining the importance of inclusive education, it should be noted that the research studies do not go further in exploring how educators perceive their preparedness to work in this field and what factors influence this. Therefore, the paper raises the following problematic questions: what knowledge and skills do pre-school teachers need in order to successfully implement inclusive education? What factors help and encourage pre-school teachers to create the supportive learning environment needed for successful implementation of inclusive education? The object of the study is the preparation of teachers for inclusive education in pre-school education. The aim of the study is to reveal the prerequisites and possibilities of teachers' preparation for the implementation of inclusive education in a pre-school educational institution. Research objectives: 1) To analyze the theoretical aspects of organizing inclusive education in a preschool institution. 2) To justify the role of the educator in organizing the implementation of inclusive education in a preschool educational institution. 3) To investigate the attitudes of pre-school teachers towards their readiness to implement inclusive education. Research hypothesis: the provision of professional support, competences for working with pupils with special educational needs and collegial cooperation in the institution determines teachers' readiness to implement inclusive education. A quantitative study was carried out with 319 pre-school teachers. A semi-closed questionnaire was developed for the survey. The results revealed that pre-school teachers feel moderately prepared for the implementation of inclusive education and have development needs. Teachers with higher qualifications rate their readiness to work with children with different needs as better than those with lower qualifications, while method teachers and senior teachers feel most prepared. This shows that pre-school teachers who continuously improve their skills and work towards higher qualifications feel more prepared to work with children with different learning needs. Preschool teachers would most like to improve by applying universal design in the educational process, aiming to create a learning environment accessible to all, by preparing individual educational plans and adapting them to the different needs of children, by differentiating and individualizing teaching for children of different abilities. Preschool teachers are helped to create a conducive learning environment necessary for the successful implementation of inclusive education when they regularly reflect on their pedagogical activities and strive to improve their methods, are able to recognize the individual educational needs of each child, are able to adapt to the constantly changing educational environment, are able to adapt educational content, select appropriate methods and create an educational environment taking into account the capabilities of children with various educational needs. Teachers' preparedness to implement inclusive education can be expected to be enhanced by more collegial cooperation within the institution and by a greater knowledge of how to work with children with special educational needs, acquired during the course of the study, and by more frequent participation in training or seminars on the implementation of inclusive education.