Mokesčių vengimo teisinės problemos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teismų jurisprudencijoje
Genys, Nerijus | Recenzentas / Rewiewer |
Miškinis, Algirdas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Subačienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Darulienė, Lina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Strumskis, Mindaugas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daujotaitė, Dalia | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Novikevičius, Vaitiekus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Raišutis, Aivaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kaušinis, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro baigiamajame darbe autorius nagrinėja mokesčių vengimo teisines problemas kylančias Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teismų jurisprudencijoje. Mokesčių vengimo sąvoka nėra įtvirtinta LR norminiuose teisės aktuose, todėl autoriaus nuomone, svarbiausias teisės šaltinis yra aukščiausių teisminių instancijų suformuoti precedentai mokesčių vengimo bylose. Klasikinė mokesčių vengimo sąvoka, apibūdinant ją per piktnaudžiavimo institutą, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme įvesta tik 2002 metais, todėl tai sąlygojo ir teisminės praktikos kaitą šios kategorijos bylose. Be mokesčių vengimo jurisprudencijos, autorius analizuoja ir mokesčių slėpimo jurisprudenciją ir joje kylančias problemas. LVAT jurisprudencijoje mokesčių vengimo sąvoka suformuluota lyginant ją su mokesčių slėpimo sąvoka. Mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą būtina skirti, nes šiuos negatyvius reiškinius reglamentuoja skirtingos teisės normos, mokesčio bazė apskaičiuojama taikant skirtingus mokesčio apskaičiavimo metodus. Autorius analizuoja praktinius LVAT ir LAT pavydžius mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo bylose ir darbo pabaigoje pateikia motyvuotas išvadas. ETT jurisprudencijoje yra vartojamos sąvokos mokesčių vengimas, mokesčių slėpimas, sukčiavimas, tačiau jos nėra detalizuojamos. Mokesčių vengimas ETT praktikoje nagrinėjamas per piktnaudžiavimo teise doktriną. Autorius pateikia praktinius pavydžius mokesčių vengimo bylose, kur ETT išreiškė poziciją mokesčių vengimo klausimu.
There is no normative definition of tax evasion (avoidance) and tax concealment in the legal acts of Republic of Lithuania. In the Law on Tax Administration tax evasion is defined by using the principle of „substance over form“. In turn, the principle of „substance over form“ is interpreted by the Supreme Administrative Court of Lithuania in the light of abuse of law doctrine. Tax evasion can be defined as a pursuit of tax advantages by the taxpayer by organizing his activities in a way that formally satisfies the requirement of tax laws. The main aim of tax evasion is tax advantages. Previously, before the institution of abuse of law was added to the Law on Tax Administration, the tax administrator used to challenge the transactions of tax payers according to the rules set forth in the Civil Code. This sometimes resulted in the unjustified interference with the private legal relationships. The tax payers‘ liability is provided for in Law on Tax Administration and the Criminal Code of Lithuania. The main problems in the sphere of tax evasion and concealment are related with the legal qualification of tax payers‘ transactions, determination of the amount of taxes evaded and concealed. The problematic aspects of determination of the amount of taxes has in fact influenced and directed the case-law in the sphere of tax evasion and concealment. European Court of Justice tackles the problematic aspects of tax evasion in the light of abuse of law doctrine. The specific content of the abuse of law doctrine depends on the context of the problem being tackled. In case of tax evasion the abuse of law doctrine asserts itself as a formal application of EU legal act with the purpose of tax advantages.