Šeimos patirtys susiduriant su vaiko hospitalizacija
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1707.
Mokslinė problema: kokia yra šeimos patirtis susiduriant su vaiko hospitalizacija? Tyrimo objektas: šeimos patirtis susiduriant su vaiko hospitalizacija. Tyrimo tikslas: ištirti šeimos patirčių įvairovę, susidūrus su vaiko hospitalizacija. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė, pusiau struktūrizuotas hospitalizuotų vaikų šeimų interviu (kokybinis tyrimas), interviu turinio analizė. Darbą sudaro sąvokų žodynas, įvadas, trys pagrindinės darbo dalys – teorinės ir empirinė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Pirmoje dalyje atliekama vaiko hospitalizacijos ir šeimos patirčių teorinė analizė, analizuojant hospitalizacijos procesą iš vaiko ir jo šeimos perspektyvos, vertinant įvairialypes šeimų patirtis hospitalizuojant vaiką. Antroje dalyje akcentuojamas svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo vaikų ligoninėje, teikiant psichosocialinę pagalbą šeimai. Čia taip pat analizuojama į šeimą orientuotos sveikatos priežiūros koncepcija vaikų ligoninėje. Trečioje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, atliekama tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas, vykdoma diskusija. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad mamos, kurių vaikai atsidūrė ligoninėje, patyrė įvairių patirčių – teigiamų (pvz., aiškumas, kaip padėti vaikui, požiūrio kaita), neigiamų (pvz., nerimas, laukimas, nežinomybė, mažesnis dėmesys kitam vaikui), arba ir teigiamų, ir neigiamų. Esant vaikų hospitalizacijai, šeimos labiausiai jautė psichologinės (emocinės), socialinių darbuotojų pagalbos poreikį. Gauta psichosocialinė pagalba buvo įvertinta arba teigiamai, arba neigiamai (tada, kada ji buvo pavėluota arba jos buvo stokojama). Būta atvejų, kai šeimos išvis nesulaukė jokios psichosocialinės pagalbos. Socialinių darbuotojų vaidmuo vaikų ligoninėje buvo apibūdintas įvairiai – kaip daugialypis (įvairių vaidmenų visuma) arba konkretus (informacijos teikimas, konsultavimas, emocinė pagalba, tarpininkavimas). Kai kada socialiniai darbuotojai pagalbą suteikė tik formaliai arba nesuteikė jokios. Dalis socialinių darbuotojų stokojo sisteminio vaidmens atlikimo, nes nesilaikė į šeimą orientuotos sveikatos priežiūros požiūrio (savo veiklą atliko formaliai). Šeimų nuomone, dažniausiai socialiniai darbuotojai vaikų ligoninėse atliko instrumentinį, emocinį ir informacinį vaidmenis. Nors socialiniai darbuotojai atliko labai daug vaidmenų, suteikdami psichosocialinę pagalbą šeimai, tačiau iš bendro tyrimo konteksto paaiškėjo, kad svarbiausi vaidmenys yra du – tai emocinės pagalbos teikimas ir tarpininkavimas.
Scientific problem: what is the family experience dealing with a child’s hospitalization? Object of the research: family experience dealing with a child’s hospitalization. Aim of the research: to explore the diversity of family experiences dealing with a child’s hospitalization. Research methods: systematic and comparative analysis of scientific literature, semi-structured interviews with families of hospitalized children (qualitative research), content analysis of the interviews. The thesis includes a glossary of terms, an introduction, three main parts – two theoretical and one empirical – conclusions, recommendations, a reference list, summaries in Lithuanian and English, and appendices. The first part presents a theoretical analysis of child hospitalization and family experiences, analyzing the hospitalization process from both the child’s and the family’s perspective and assessing the variety of experiences families encounter during the child's hospitalization. The second part emphasizes the important role of social workers in children's hospitals in providing psychosocial support to families. It also analyzes the concept of family-centered healthcare in pediatric hospitals. The third part presents the research methodology, analysis and summary of research results, and a discussion. The research revealed that mothers whose children were hospitalized had a range of experiences – positive (e.g., clarity on how to help the child, a shift in perspective), negative (e.g., anxiety, waiting, uncertainty, less attention to another child), or both. During hospitalization, families most acutely felt a need for psychological (emotional) and social worker support. The psychosocial support received was evaluated either positively or negatively (in cases where it was delayed or lacking). In some cases, families did not receive any psychosocial support at all. The role of social workers in children's hospitals was described in various ways—either as multifaceted (a combination of various roles) or specific (providing information, counseling, emotional support, mediation). At times, social workers provided only formal support or did not provide any. Some social workers lacked a systematic approach in performing their roles, as they did not follow the family-centered healthcare model (their actions were formal). According to families, social workers in children's hospitals most often performed instrumental, emotional, and informational roles. Although social workers fulfilled many roles in providing psychosocial support to families, the overall study findings indicated that the two most important roles were emotional support and mediation.