Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai Lietuvoje: poveikis Lietuvos saugumui ir teisinės kovos priemonės

Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai visada buvo aktuali tema, tačiau paskutiniu metu, ypatingai nuo karo Ukrainoje pradžios ši tema tapo dar aktualesnė ir sudėtingesnė. Svarbiausi šio magistrinio darbo uždaviniai tai išanalizuoti pagrindinių, šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų poveikį Lietuvoje, nustatyti aktualiausius šiuolaikinius strateginius Rusijos propagandos naratyvus ir įvertinti teisinių kovos priemonių taikymo praktiką ir strateginių Rusijos propagandos naratyvų poveikį Lietuvos saugumui. Pagrindinis tikslas- išanalizavus administracinę, civilinę ir baudžiamąją praktiką įrodyti, kad Lietuvos teisinė sistema nepakankama Lietuvos saugumo užtikrinimui informacinių grėsmių akivaizdoje. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje trumpai apžvelgiamos hibridinės grėsmės, analizuojamas informacinis saugumas ir teisinės priemonės. Taip pat, siekiant išsamiai apžvelgti strateginius Rusijos naratyvus detaliai išanalizuota, kas, visų pirma yra naratyvai ir kokios yra jų dažniausiai pasitaikančios rūšys. Antroje dalyje pateikiamos dažniausiai pasitaikančios šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų grupės. Trečioje dalyje išanalizuota, administracinė, civilinė ir baudžiamoji praktika. Išsamiai apžvelgtos rezonansinės ir didelę įtaką turėjusios precedentinės bylos, teismų sprendimai, administracinės poveikio priemonės. Magistro baigiamojoje dalyje pateikiamos išsamios išvados, kad Rusijos strateginių naratyvų poveikis Lietuvos saugumui reiškiasi ne vien per pavienius dezinformacijos atvejus, bet per nuoseklias ir ilgalaikes informacines operacijas, kuriomis siekiama silpninti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniais procesais ir istorinės atminties politika. Taip pat darbe konstatuotina, kad teisinės kovos priemonės su naratyvais yra fragmentiškos, dezinformacijos samprata teisėje vis dar nėra pakankamai nuosekliai išplėtota, o karo propagandos sąvoka, nors jos sklaida ir yra draudžiama, nėra aiškiai ir sistemiškai apibrėžta. Praktikoje pastebimas interpretavimo neapibrėžtumas, apsunkinantis vienodą teisės taikymą. Taip pat matomas akivaizdus atotrūkis tarp formalaus draudimo ir konkrečių atsakomybės mechanizmų. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už strategiškai platinamų priešiškų naratyvų sklaidą nėra išvystyta kaip savarankiška ir nuosekli teisinė konstrukcija. Valstybinių institucijų reakcija daugiausia remiasi viešosios informacijos priežiūros, transliavimo ribojimo ar turinio pašalinimo priemonėmis. Taip pat magistro darbe konstatuotina, kad reikalinga aiški lyderystė, būtinas vienas koordinavimo centras, greitesnis reagavimas ir politiškai įtvirtinta, konkreti valstybės strategija kovai su šiuolaikiniais, strateginiais Rusijos propagandos naratyvais. Darbo autorius siūlo Valstybės saugumo departamentą, kaip instituciją kuri turėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos informacinio karo kontekste.

Modern strategic Russian propaganda narratives have always been a relevant topic, but recently, especially since the beginning of the war in Ukraine, this topic has become even more relevant and complex. The most important tasks of this master's thesis are to analyze the impact of the main, modern strategic Russian narratives in Lithuania, to identify the most relevant modern strategic Russian propaganda narratives and to assess the practice of applying legal countermeasures and the impact of strategic Russian propaganda narratives on Lithuanian security. The main goal is to prove, after analyzing administrative, civil and criminal practice, that the Lithuanian legal system is insufficient to ensure Lithuania's security in the face of information threats. The thesis consists of three parts. The first part briefly reviews hybrid threats, analyzes information security and legal measures. Also, in order to comprehensively review strategic Russian narratives, it is analyzed in detail what, first of all, narratives are and what their most common types are. The second part presents the most common groups of modern strategic Russian narratives. The third part analyzes administrative, civil and criminal practice. Resonant and influential precedent cases, court decisions, and administrative sanctions are reviewed in detail. The final part of the master's thesis presents detailed conclusions that the impact of Russian strategic narratives on Lithuania's security is manifested not only through isolated cases of disinformation, but also through consistent and long-term information operations aimed at weakening public trust in the state, its institutions, democratic processes, and the politics of historical memory. It should also be noted in the work that legal measures to combat narratives are fragmented, the concept of disinformation in law is still not sufficiently consistently developed, and the concept of war propaganda, although its dissemination is prohibited, is not clearly and systematically defined. In practice, uncertainty in interpretation is observed, which complicates the uniform application of the law. There is also a clear gap between formal prohibition and specific liability mechanisms. Administrative and criminal liability for the dissemination of strategically disseminated hostile narratives has not been developed as an independent and consistent legal construct. The reaction of state institutions is mainly based on measures of public information supervision, broadcasting restrictions or content removal. The master's thesis also states that clear leadership is needed, a single coordination center is necessary, faster response and a politically consolidated, specific state strategy for combating modern, strategic Russian propaganda narratives. The author of the thesis proposes the State Security Department as an institution that should take leadership and initiative in the context of information warfare.