Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politika ir problemos
Studijų kokybės užtikrinimas yra svarbiausias pasitikėjimo Europos AM šaltinis, todėl tai sąlygoja poreikį formuoti efektyvią nacionalinę studijų kokybės užtikrinimo politiką, atliepiančią europinius politinius susitarimus. Studijų kokybės sampratos dinamiškumas taip pat sąlygoja nuolatinį naujų studijų kokybės užtikrinimo politikos tikslų kėlimą, reikalavimų studijų kokybei nustatymą, kadangi kokybė turi tenkinti visų suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius. Darbe keliamas probleminis klausimas – ar Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelis sudaro prielaidas suderinti ir įtvirtinti Lietuvos visuomenės, valstybės bei socialinių dalininkų poreikius su Lietuvos ir tarptautiniuose dokumentuose numatytais siekiais, reikalavimais studijų kokybės užtikrinimui? Tyrimo objektas – Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politika. Tyrimui formuluojamas tikslas – įvertinti Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelio tinkamumą, siekiant užtikrinti studijų kokybę. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1. Aptarti europines studijų kokybės užtikrinimo politikos tendencijas; 2. Apibrėžti aukštojo mokslo studijų kokybės užtikrinimo sampratą; 3. Nustatyti Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelio charakteristikas; 4. Įvertinti esamo Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelio veiksmingumą siekiant užtikrinti studijų kokybę, tenkinančių socialinių dalininkų interesus ir poreikius. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir nacionalinių ir tarptautinių dokumentų analizės, sisteminės analizės ir lyginamosios analizės, modeliavimo ir ekspertų interviu metodai. Duomenims apdoroti naudotas turinio (content) analizės metodas. Tiriamajame darbe nagrinėjama Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politika, analizuojamas jos formavimo ir įgyvendinimo prielaidos bei tendencijos, atsižvelgiant į tarptautinio politinio konteksto įtaką studijų kokybės užtikrinimui. Studijų kokybės užtikrinimas suskirstomas į: priemonę, veiksnį ir išskiriamos studijų kokybės užtikrinimą palaikančios sąlygos. Analizuojama studijų kokybės užtikrinimo sampratos problematika, išorinė ir vidinės SKUS, jų priemonės, gebėjimas prisitaikyti priimant iššūkius, įtvirtinant politinius reikalavimus ir siekius, užtikrinant ir tobulinant studijų kokybę. Remiantis teorija ir CIPP metodologija, nustatomas Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelis, jo charakteristikos, funkcionavimo, integralumo ir veiksmingumo galimybės, siekiant užtikrinti studijų kokybę, atitinkančią socialinių dalininkų, visuomenės ir valstybės poreikius. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos studijų kokybės užtikrinimo politikos modelis ir jo elementai yra tinkami dabartinei Lietuvos AM situacijai, siekiant užtikrinti studijų kokybę, tačiau modelio turinyje dominuoja problemiškos ir tobulintinos sritys, persveriančios teigiamus aspektus. Trūkumai pastebimi stojančiųjų į aukštąsias mokyklas kompetencijų ir motyvacijos bei aukštųjų mokyklų personalo kvalifikacijos ir kompetencijų teisiniuose ir vadybiniuose aspektuose, viešųjų finansų investicijų panaudojime ir rezultatų vertinime, vidinėse ir išorinėje SKUS procesuose, jų priemonių veiksmingume, aukštųjų mokyklų ir socialinių dalininkų bendradarbiavimo praktiniame lygyje. Darbo struktūra – darbą sudaro trumpinių, paveikslų, lentelių, priedų sąrašai, sąvokų paaiškinimai, įvadas, 3 dalys, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka ir priedai. Raktiniai žodžiai: studijų kokybės užtikrinimas, studijų kokybės užtikrinimo politika, studijų kokybės užtikrinimo politikos modelis, socialiniai dalininkai.
The quality assurance of studies is a key source of confidence in European HE, so this leads to the need for the formation of effective national studies quality assurance policy, which responds to European political agreements. The dynamic concept of studies quality leads to continuous development of new studies quality assurance policy as well as requirements for setting quality of studies, because the quality has to meet the needs and expectations of all stakeholders. The paper raises problematic issue – whether the Lithuanian studies quality assurance policy model includes assumptions that harmonize and consolidate the Lithuanian society, the state and the stakeholders needs with Lithuanian and international instruments setting aspirations, requirements of studies and quality assurance? Research object – Lithuanian studies quality assurance policy. The aim of this paper – to evaluate the relevance of Lithuanian studies quality assurance policy model, in order to ensure the quality of studies. To achieve the research aim, the following tasks have been set: 1) To discuss trends of european higher education studies quality assurance policy; 2) To define quality assurance conception of higher education studies; 3) To set characteristics of Lithuanian studies quality assurance policy model; 4) To evaluate the effectiveness of existing Lithuanian studies quality assurance policy model, in order to ensure the quality of studies, that satisfies stakeholders interests and needs. In order to achieve the aim of the research and realise its tasks, the paper uses the following research methods: literature and national and international document analysis, systemic and comparative analysis, modeling and expert interview methods. The method used for data processing is content analysis. The thesis is investigateing the Lithuanian higher education quality assurance policy, and analysis of the formation and implementation of the assumptions and trends, taking into account the international political context influencing the quality assurance of studies. The quality assurance of studies is divided into: measure, factor and distinguished support conditions of quality assurance of studies. The paper analyses problems of the concept of quality assurance, external and internal SQAS, their tools, the ability to adjust the challenge and making political demands and aspirations of ensuring and improving the quality of studies. Relying on the theory and methodology of CIPP, the thesis determines Lithuanian studies quality assurance policy model, its characteristics, facilities of its functioning, integrity and effectiveness, in order to ensure the quality of studies, which corresponds to the needs of stakeholders, society and the state. The empirical results of the research have revealed that the Lithuanian higher education quality assurance policy model and its components are suitable for the current situation of HE in Lithuania in order to ensure the quality of studies, but the content of the model is dominated by problematic areas requiring improvement, which outweighs the positive aspects. Failures impact on competencies and motivation of high school student as well as on qualifications and competence of high school staff in terms of law and managerial aspects. This also influences public finance investment exploitation and the results of the evaluation in the processes of internal and external SQAS, in effectiveness of their measures, and in the practical co-operation level between high schools and stakeholders. The structure of thesis – the work consists of abbreviations, figures, tables, accessories, lists, explanations of concepts, an introduction, three chapters, conclusions and recommendations, references, summary and accessories. Keywords: quality assurance of studies, quality assurance policy of studies, studies quality assurance policy model, stakeholders.