Ikimokyklinių ugdymo įstaigų mokytojų profesinė motyvacija

Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos Sąjungos valstybių, susiduriama su mokytojų trūkumo ir jų išlaikymo problemomis, kurios reikšmingai paliečia ikimokyklinio ugdymo bei kitų grandžių ugdymo įstaigas. Siekiant spręsti šią problemą šalies lygmeniu – nuosekliai stiprinamas mokytojo profesijos patrauklumas, mokytojų motyvavimo ir paramos priemonių įgyvendinimas. Tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, stengdamiesi išlaikyti kvalifikuotus mokytojus, sumažinti jų kaitą, o lygiagrečiai skatinti švietimo inovacijų, kokybiško ugdymo ir įtraukties principų įgyvendinimą, susiduria su reikšmingais mokytojų profesinės motyvacijos ir ją lemiančių veiksnių ypatumais. Manytina, kad identifikavę ir supratę įstaigoje dirbančių mokytojų motyvacijos poreikius, vadovai gebės geriau suprasti kylančio profesinio nepasitenkinimo ir emocinio atsitraukimo priežastis. O taip pat, žinodami kas mokytojus motyvuoja, galės užtikrinti efektyvesnį jų įsitraukimą į profesinę veiklą, taikyti veiksmingesnes motyvavimo sistemas ir paskatas, taip sumažinant mokytojų trūkumo ir jų kaitos įstaigoje rizikas. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema, kuri formuluojama šiais klausimais: kokie veiksniai lemia mokytojų profesinę motyvaciją? Kokie veiksniai mažina mokytojų profesinę motyvaciją? Kaip mokytojai vertina savo profesinę motyvaciją ir darbovietėje taikomas motyvavimo paskatas (priemones)? Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinės motyvacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų profesinės motyvacijos ypatumus ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti profesinės motyvacijos teorinius aspektus. 2. Apžvelgti ugdymo įstaigose taikomas mokytojų motyvacijos priemones. 3. Ištirti ikimokyklinio ugdymo mokytojų požiūrį į profesinę motyvaciją ir ją lemiančius veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizė, apibendrinimo metodai, internetinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Išvados. Tyrime dalyvavusių Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų profesinei motyvacijai reikšmingesnę įtaką turi vidiniai motyvaciniai veiksniai (autonomija ir sprendimų priėmimo laisvė, darbo prasmė ir meilė jam, patiriamas džiaugsmas, noras perduoti žinias) ir nematerialios paskatos (dėmesys, pagarba ir pasitikėjimas, įtraukimas, tobulėjimo galimybės), o darbo užmokestis, priedai ar premijos laikytini svarbiais motyvatoriais, tačiau jie nėra pagrindiniai. Nustatyta, jog mokytojams reikšminga yra jų autonomija profesinėje veikloje, savirealizacija, palanki darbo aplinka, profesinio tobulėjimo galimybės, vadovų bei kolegų pripažinimas ir palaikymas. Tuo tarpu nesutarimai su vadovu ar kolegomis, vadovų kritika, spaudimas ar nepakankamas palaikymas, psichologinė įtampa, per didelė biurokratija ir kiti veiksniai mažina jų profesinę motyvaciją. Šiuo darbu atskleista, jog mokytojų motyvavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniau pasitelkiamos įvairios nematerialinės paskatos, tačiau ten dirbančių mokytojų profesinė motyvacija priklauso nuo kompleksinio materialinių ir nematerialinių motyvavimo veiksnių derinio.

Lithuania, like most other European Union countries, faces teacher shortages and retention problems, which significantly affect preschool and other educational institutions. In order to address this problem at national level, the appeal of the teaching profession has been consistently enchanced and measures are taken to motivate and support teachers. However, preschool managers face significant challenges regarding teachers‘ professional motivation and its determinants as they stive to retain qualified teachers, minimise teacher turnover and simultaneously promote the principles of educational innovation, quality education, and inclusion. It is likely that by identifying and understanding the motivational needs of teachers working in educational institution, managers will be able to better understand causes of professional dissatisfaction and emotional disengagement. And by knowing what motivates teachers, they will be able to ensure more effective professional engagement, more effective motivational systems and incentives, thereby reducing the risks of teacher shortages and turnover. Against this background, the research problem was formulated around the following questions: what factors determine teachers professional motivation? What factors reduce teachers professional motivation? How do teachers perceive their own professional motivation and the motivational incentives/measures used in their workplace? The object of the study is the peculiarities of professional motivation of preschool teachers. The aim of the study is to analyse peculiarities of professional motivation of preschool teachers and the factors determining it. Study objectives: 1. To analyse the theoretical aspects of professional motivation. 2. To provide an overview of the motivational measures used in educational institutions. 3. To investigate attitudes of preschool teachers towards professional motivation and its determinants. Research methods: analysis of scientific sources, generalisation methods, online survey, analysis of statistical data. Conclusions. Professional motivation of preschool teachers in Vilnius City is more influenced by intrinsic motivational factors (autonomy and decision-making freedom, meaning and love of the work, joy, desire to transfer knowledge) and intangible motivational factors (attention, respect and 70 trust, inclusion, development opportunities), while salary, bonuses and incentives are important, they are not the main motivators. Teachers have been found to value professional autonomy, self- development, supportive working environment, opportunities for professional development and recognition, and support from managers and colleagues. In contrast, disagreements with supervisors or colleagues, criticism, pressure or lack of support from supervisors, psychological strain, excessive bureaucracy and other factors undermine teachers professional motivation. This work has shown that teachers in pre-primary education are more likely to be motivated by a range of non-material incentives, but that the professional motivation of teachers in pre-primary education depends on a complex combination of material and non-material motivational factors.