Statutinių valstybės tarnautojų motyvavimo priemonių analizė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose

Abstract

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos ir įvertinamos motyvavimo priemonės taikomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose dirbantiems policijos pareigūnams. Tyrimo problema siejama su klausimu, kokios motyvavimo priemonės šiuo metu taikomos ir kaip jo s galėtų būti tobulinamos, siekiant didesnio pareigūnų įsitraukimo ir pasitenkinimo darbu. Darbo tikslas – išanalizuoti policijos pareigūnams taikomas motyvavimo priemones, nustatyti problemines sritis ir pateikti siūlymus motyvavimo sistemai tobulinti. Tyrime taikytas kokybinis metodas – organizuotos diskusinės grupės (angl. Focus group) ir atlikti pusiau struktūruoti interviu. Tyrimo metu siekta įvertinti, kaip skirtinguose policijos komisariatuose dirbančius pareigūnus veikia motyvavimo priemonės, taip pat išskirti svarbiausius nefinansinius veiksnius, motyvavimo priemones, taip pat išskirti svarbiausius nefinansinius veiksnius, darančius poveikį jų motyvacijai. Tyrimo rezultatai parodė, kad teisiškai reglamentuotos motyvavimo priemonės dažniausiai vertinamos kaip ribotai veiksmingos ir labiau veikia kaip sulaikantys, o ne skatinantys veiksniai. Nustatyta, kad didelę reikšmę motyvacijai turi organizacinė aplinka – ypač vadovavimo stilius, komunikacija, darbo krūvio pasiskirstymas ir sprendimų priėmimo praktika. Taip pat išryškėjo, kad darbo prasmės suvokimas išlieka vienu svarbiausių motyvaciją palaikančių veiksnių, tačiau jį silpnina biurokratizacija, orientacija į formalius rodiklius ir vertybiniai neatitikimai. Socialinės garantijos dažniau suvokiamos kaip stabilumą užtikrinantis, bet ne motyvuojantys veiksnys, o jų neapibrėžtumas mažina pasitikėjimą organizacija. Remiantis tyrimo rezultatais pateikti siūlymai orientuoti į motyvavimo sistemos tobulinimą, organizacinės aplinkos gerinimą ir didesnį pareigūnų įtraukimą į sprendimų priėmimą.