Socialinio darbuotojo vaidmuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese

Magistro baigiamojo darbo tema - Socialinio darbuotojo vaidmuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese. Lietuvoje vykdomos bausmių vykdymo sistemos reformos kontekste nuteistųjų resocializacijai skiriama daug dėmesio, siekiant sumažinti nuteistųjų skaičių ir pakartotinį nusikalstamumą. Naujausi tyrimai rodo, kad siekiant sėkmingos nuteistų asmenų reintegracijos į visuomenę, būtina psichologinė ir socialinė parama bausmės atlikimo metu. Resocializacijos reformos kontekste nemažas dėmesys skiriamas socialinių darbuotojų vaidmeniui nuteistųjų resocializacijos procese. Mokslinių tyrimų analizė rodo, kad šiame procese stokojama tyrimų, analizuojančių socialinių darbuotojų praktinę patirtį. Todėl svarbu analizuoti realias socialinių darbuotojų patirtis, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją. Tyrime keliami probleminiai klausimai: kaip socialinis darbuotojas įgyvendina asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausmę, resocializaciją įkalinimo įstaigoje? Kokie veiksniai turi įtakos socialinio darbuotojo veiklai, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją? Su kokiais sunkumais susiduria socialiniai darbuotojai ir kaip juos sprendžia asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese? Tyrimo objektas - socialinio darbuotojo vaidmuo asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese. Tyrimo tikslas – atskleisti teoriniu ir empiriniu aspektu socialinio darbuotojo vaidmenį asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos galimybes įkalinimo įstaigoje. 2. Aptarti socialinių darbuotojų veiklą asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese. 3. Pateikti socialinių darbuotojų praktinę patirtį, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją įkalinimo įstaigose. Tyrimo metodai: Teoriniai metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, susijusių su tema analizė, siekiant atskleisti teoriniu aspektu asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos ypatumus ir socialinio darbuotojo veiklą įkalinimo įstaigoje šių asmenų resocializacijos procese. Empiriniai metodai: pusiau struktūruotas interviu metodas, siekiant pateikti socialinių darbuotojų praktinę patirtį, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją įkalinimo įstaigose. Analizuojant interviu metu gautus duomenis, taikoma kokybinė turinio analizė. Tyrimo išvados: 1. Asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacija – tai sudėtingas, daugialypis procesas, kuriuo siekiama mažinti nuteistųjų pakartotinį nusikalstamumą bei užtikrinti visuomenės saugumą. Resocializacijos paskirtis bausmių vykdymo vietoje yra asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, įgalinimas gyventi nenusikalstant ir sėkmingai integruojantis į visuomenę po bausmės pabaigos. Nuteistųjų resocializacijos procesas įgyvendinamas per resocializacijos programas ir priemones, kurios taikomos individualizuotai, atliepiant nuteistojo poreikius. Programos skirtos koreguoti nuteistojo elgesį, mąstymą, ugdyti socialinius įgūdžius, atkurti socialinius ryšius, motyvuoti siekti pokyčio, gydytis priklausomybes. Mokslinių šaltinių bei teisinių dokumentų analizė atskleidė veiksnius, turinčius įtakos nuteistųjų resocializacijos įgyvendinimui įkalinimo įstaigose, kurie veikia makro, mezo ir mikro lygmenyse. Makro lygmenyje resocializacijos galimybėms įkalinimo įstaigoje turi politiniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai. Mezo lygmenyje – tinkama įkalinimo įstaigos infrastruktūra, individualizuotas resocializacijos programų, priemonių parinkimas, atsižvelgiant į nuteistojo poreikius bei personalo profesionalumas. Mikro lygmenyje įtakos turi humaniškas ir individualizuotas požiūris į nuteistuosius, tinkamų, nežeminančių jų orumo, gyvenamųjų sąlygų užtikrinimas, teigiami kalėjimo personalo ir nuteistųjų santykiai. 2. Mokslinės literatūros bei teisės dokumentų analizė atskleidė socialinio darbuotojo veiklos svarbą įgyvendinant nuteistų asmenų resocializacijos procesą. Socialiniai darbuotojai, vykdydami savo profesinę veiklą, vadovaujasi sąžiningumo, bendradarbiavimo bei profesionalumo užtikrinimo principais. Atsižvelgdami į nuteistojo individualius poreikius bei nustatytus kriminogeninius veiksnius, kartu su nuteistuoju sudaro individualų nuteistojo resocializacijos planą, motyvuoja aktyviai dalyvauti individualiame plane numatytose resocializacijos priemonėse, taiko intervencines priemones, teikia socialinę pagalbą, vertina nuteistojo pokyčius. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su nuteistaisiais, taiko individualaus ir grupinio darbo metodus, siekia padėti nuteistajam atstatyti ar sustiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, bendradarbiauja su valstybinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. 3. Empirinis tyrimas atskleidė, socialinio darbuotojo praktinės veiklos raišką įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją, veiksnius turinčius įtakos socialinio darbuotojo veiklai, įgyvendinant asmenų nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją, taip pat sunkumus, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese ir jų sprendimo priemones. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinio darbuotojo pasirinkimą dirbti su nuteistaisiais įkalinimo įtaigoje paskatino noras išbandyti save su kita paslaugų gavėjų grupe, gyvenimo aplinkybės lėmusios darbo paieškas bei pagalbos nuteistiesiems žmonėms teikimo prasmingumas. Tyrimas atskleidė socialinio darbuotojo darbo reikšmingumą įkalinimo įtaigoje, sietiną su nuteistųjų socialinių problemų sprendimu, resocializacijos priemonių nuteistajam planavimu, humanišku požiūriu į nuteistus asmenis, nuteistų asmenų kriminogeninių veiksnių mažinimu įgalinant juos keistis, saugumo jausmo suteikimu nuteistiems asmenims integruojantis į visuomenę. Tyrimas parodė, kad socialiniai darbuotojai, įgyvendindami asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją įkalinimo įstaigoje nustato nuteisto asmens poreikius, informuoja, konsultuoja, tarpininkauja, tvarko dokumentus, sudaro individualius nuteistųjų resocializacijos planus, juos įgyvendina bei stebi, taiko įvairias resocializacijos programas, bendradarbiauja su įstaigomis ruošiant nuteistąjį išėjimui į laisvę. Tyrimu identifikuoti socialinio darbuotojo taikomi metodai: individualaus darbo su nuteistuoju, darbo su grupe, darbo su bendruomene bei šeimos dienų organizavimas įkalinimo įstaigoje. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad socialinis darbuotojas nuteistųjų asmenų resocializacijos procese bendradarbiauja su Resocializacijos skyriuje esančiomis komandomis, su įkalinimo įstaigoje esančiais skyriais, su savivaldybėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Tyrimas rodo, kad įgyvendinant nuteistųjų resocializaciją socialiniai darbuotojai pagalbą gauna iš kolegų, vadovybės. Taip pat jiems padeda Lietuvos kalėjimų tarnybos organizuojami mokymai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad teigiamos įtakos socialinio darbuotojo veiklai, įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją turi įkalinimo įstaigos veiksniai, sietini su tinkamomis darbo sąlygomis, su reguliariais resocializacijos skyriaus komandų susirinkimais, su mentoryste naujai atėjusiam darbuotojui, su pakankamu darbuotojų skaičiumi ir ne per dideliu darbo krūviu. Taip pat svarbią reikšmę įgyvendinant asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializaciją turi socialinio darbuotojo kompetencija ir patirtis, pagarba ir nusiteikimas padėti nuteistam asmeniui, emocinis atsparumas, socialinio darbuotojo motyvacija. Tyrimas atskleidė ir nuteistų asmenų individualius veiksnius, turinčius teigiamos įtakos socialinio darbuotojo veiklai - tai nuteistųjų motyvacija ir jų ryšių palaikymas su šeima bei artimaisiais. Tyrimu identifikuoti sunkumai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, resocializacijos procese ir jų sprendimas. Tyrimo duomenys rodo, kad socialiniai darbuotojai nuteistųjų resocializacijos procese susiduria su instituciniais sunkumais, tokiais, kaip nuteistųjų bendrabutinio tipo gyvenamųjų patalpų sistema, uždaro ar pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygos, įkalinimo įstaigos taisyklės, žmogiškųjų išteklių stygius bei per didelis darbo krūvis. Taip pat sunkumų socialiniam darbuotojui kelia nuteisto asmens ypatumai, jo situacija, t. y., nuteistųjų subkultūros laikymasis, padaryto nusikaltimo neigimas, menkas nuteistųjų išsilavinimas, priklausomybių turėjimas, nuteistojo agresyvumas, impulsyvumas, manipuliacijos, motyvacijos stoka, nutrūkę ar menki ryšiai su artimaisiais. Tyrimas atskleidė, kad socialiniams darbuotojams sunkumus padeda spręsti vidinė įkalinimo įstaigos komunikacija, įkalinimo įstaigoje vykstančios intervizijos bei Lietuvos kalėjimų tarnybos socialiniams darbuotojams organizuojamos supervizijos.

The theme of the master thesis is The role of a social worker in the socialization process of convicted persons. In the context of the reform of the system of execution of sentences in Lithuania, the resocialization of convicts is given a lot of attention in order to reduce the number of convicts and reoffending. Recent studies show that psychological and social support during the sentence is necessary for the successful reintegration of sentenced persons into society. In the context of the reform of socialization, a lot of attention is paid to the role of social workers in the process of resocialization of convicts. Research analysis shows that there is a lack of research in this process analysing the know-how of social workers. It is therefore important to analyse the real experience of social workers in implementing the resocialisation of persons sentenced to imprisonment. The study raises the following issues: how does the social worker implement the resocialisation of persons sentenced to imprisonment in a prison? What factors influence the activity of a social worker in implementing the resocialisation of persons sentenced to imprisonment? What difficulties do social workers face and how do they deal with them in the process of resocialisation of persons sentenced to imprisonment? The object of the research is the role of the ocial worker in the process of resocialization of persons sentenced to imprisonment. The aim of the research is to reveal theoretically and empirically the role of the social worker in the process of resocialization of persons sentenced to imprisonment. Tasks of the study: 1. Explain the possibilities of resocialization of persons sentenced to imprisonment in a prison. 2. Discuss the activities of social workers in the process of resocialization of persons sentenced to imprisonment. 3. Provide practical experience of social workers in implementing the resocialization of persons sentenced to imprisonment in prisons. Methods of analysis: Theoretical methods: analysis of scientific literature and documents related to the topic in order to reveal the theoretical aspect of the peculiarities of resocialization of persons sentenced to imprisonment and the activities of a social worker in a prison in the process of resocialization of these persons. Empirical methods: a semi-structured interview method to provide practical experience of social workers in implementing the resocialisation of persons sentenced to imprisonment in prisons. Qualitative content analysis is applied when analyzing the data obtained during the interview. Conclusions: 1. The resocialisation of persons sentenced to imprisonment is a complex, multifaceted process aimed at reducing the reoffending of convicts and ensuring public security. The purpose of resocialization in the place of execution of sentences is to enable persons sentenced to a custodial sentence to live without criminality and successfully integrate into society after the end of the sentence. The process of resocialization of convicts is implemented through resocialization programs and measures, which are applied in an individualized way, responding to the needs of the convict. The programs are designed to correct the behavior, thinking of the convict, develop social skills, restore social ties, motivate to seek change, treat addictions. The analysis of scientific sources and legal documents revealed factors influencing the implementation of the resocialization of convicts in prisons operating at the macro, meso and micro levels. At the macro level, political, social and economic factors have a bearing on the possibilities of resocialization in prison. At the meso level, appropriate prison infrastructure, individualised selection of resocialisation programmes and measures, taking into account the needs of the convict and the professionalism of the staff. The micro- level is influenced by the humane and individualized approach to convicts, the guarantee of decent, non-degrading living conditions, positive relations between prison staff and convicts. 2. Analysis of scientific literature and legal documents revealed the importance of social worker's activities in implementing the process of resocialization of convicted persons. In carrying out their professional activities, social workers are guided by the principles of honesty, cooperation and professionalism. Taking into account the individual needs of the sentenced person and the established criminogenic factors, together with the sentenced person, he/she shall draw up an individual plan for the resocialization of the sentenced person, motivate him/her to actively participate in the resocialization measures provided for in the individual plan, apply intervention measures, provide social assistance, assess the changes of the sentenced person. The social worker, working with convicts, applies individual and group working methods, seeks to help the convict to rebuild or strengthen social ties with relatives, cooperates with state institutions and non-governmental organizations. 3. The empirical research revealed the expression of the social worker's practical activities in implementing the resocialization of persons sentenced to imprisonment, factors influencing the social worker's activities, implementing the resocialization of persons sentenced to imprisonment, as well as the difficulties faced by social workers in the process of resocialization of persons sentenced to imprisonment and their resolution measures. The results of the research showed that the social worker's choice to work with convicts in prison was motivated by the desire to test themselves with another group of service recipients, the circumstances of life that led to job searches and the meaningfulness of providing assistance to convicts. The research revealed the significance of the work of the social worker in the imprisonment, which is related to the solution of social problems of convicts, the planning of resocialization measures for the convict, the humane approach to convicts, the reduction of the criminogenic factors of convicts by enabling them to exchange, and the provision of a sense of security to convicts when integrating into society. The research showed that social workers, when implementing the resocialization of persons sentenced to imprisonment in the prison, identify the needs of the sentenced person, inform, consult, mediate, manage documents, draw up individual plans for the resocialization of convicts, implement and monitor them, apply various resocialization programs, cooperate with institutions in preparing the convict for the release. The research identified the methods used by the social worker: organization of individual work with the convict, work with the group, work with the community and family days in the prison. The analysis of the research data revealed that the social worker cooperates in the process of resocialization of convicts with the teams located in the Resocialization Division, with the units located in the prison, with municipalities and non- governmental organizations. The research shows that during the implementation of the resocialization of convicts, social workers receive help from their colleagues, management. They are also assisted by training organised by the Lithuanian Prison Service. The data of the research revealed that the positive influence on the activities of the social worker in implementing the resocialization of persons sentenced to imprisonment is due to the factors of the prison institution related to proper working conditions, regular meetings of the teams of the resocialization unit, mentoring the newly arrived employee, sufficient number of employees and not excessive workload. Also important in the implementation of the resocialization of persons sentenced to imprisonment is the competence and experience of the social worker, respect and willingness to help the convicted person, emotional resilience, motivation of the social worker. The study also revealed individual factors of convicts that have a positive impact on the activities of the social worker - the motivation of convicts and their contacts with family and relatives. The study identified the difficulties faced by social workers in the process of resocialisation of persons sentenced to imprisonment and their resolution. The research data show that social workers in the process of resocialization of convicts face institutional difficulties, such as the system of dormitory-type residential premises of convicts, conditions for the execution of closed or semi-open- type sentences, prison rules, lack of human resources and excessive workload. The social worker is also challenged by the characteristics of the convicted person, his or her situation, i.e. adherence to the subculture of convicts, denial of the crime committed, poor education of convicts, possession of dependencies, aggressiveness, impulsivity of the convict, lack of manipulation, lack of motivation, broken or poor relationships with relatives. The research revealed that the social workers' difficulties are helped by the internal communication of the prison, the intervisions taking place in the prison and the supervisions organised by the Lithuanian Prison Service for social workers.