Veiksniai, turintys įtakos teisėjo vidiniam įsitikinimui vertinant surinktus duomenis

Darbo aktualumas. Teisėjo vidinio įsitikinimo principas yra svarbus įrodymų vertinimo procese, nes būtent pagal jį teisėjas sprendžia, kuriais duomenimis galima remtis priimant sprendimą. Šis principas yra įtvirtintas teisės aktuose ir aptariamas teisės doktrinoje, tačiau dažniausiai nagrinėjamas kaip procesinė taisyklė. Praktikoje sprendimų priėmimas nėra vien tik teisės normų taikymas – jam įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip teisėjo patirtis, požiūris, emocinė būsena ar bylos kontekstas. Lietuvos teisės moksle šie aspektai dažniausiai nagrinėjami atskirai, todėl trūksta platesnio požiūrio į tai, kaip iš tikrųjų formuojasi teisėjo vidinis įsitikinimas. Darbo objektas – teisėjo vidinio įsitikinimo formavimąsi lemiantys veiksniai. Darbo tikslas – išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi vertinant įrodymus ir priimant sprendimą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisingumo sampratą, tiesos nustatymo reikšmę ir įstatymo viršenybės principą teisingumo vykdymo kontekste. 2. Išnagrinėti teisėjo sprendimo priėmimo procesą ir įrodymų vertinimo principus 3. Įvertinti išorinius veiksnius, darančius įtaką teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi, įskaitant teismų praktiką, teisės aiškinimą ir informacinę aplinką. 4. Išnagrinėti vidinius veiksnius, susijusius su teisėjo teisine sąmone, vertybinėmis nuostatomis, profesine patirtimi ir psichologiniais sprendimų priėmimo aspektais. 5. Empiriškai įvertinti išorinių ir vidinių veiksnių reikšmę teisėjo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Darbo metodai. 1. Mokslinės literatūros, teisės aktų ir teismų praktikos analizė bei apibendrinimas taikyta siekiant atskleisti teisėjo vidinio įsitikinimo sampratą, įrodymų vertinimo principo reikšmę bei nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką teisėjo sprendimų priėmimui. 2. Sisteminės analizės metodas taikytas vertinant teisės normas kaip vientisos teisinės sistemos dalį, analizuojant jų tarpusavio ryšius bei nustatant įrodymų vertinimo principo vietą tarp kitų procesinės teisės principų. 3. Sisteminės analizės metodas taikytas vertinant teisės normas kaip vientisos teisinės sistemos dalį, analizuojant jų tarpusavio ryšius bei nustatant įrodymų vertinimo principo vietą tarp kitų procesinės teisės principų. 4. Interviu (pusiau struktūruotas) metodas taikytas empirinio tyrimo metu, apklausiant teisėjus, prokurorą ir advokatą. Interviu metu buvo siekiama nustatyti, kokie veiksniai, teisės praktikų vertinimu, daro didžiausią įtaką teisėjo sprendimų priėmimui. Buvo naudojamas iš anksto parengtas klausimų planas. 5. Kokybinės turinio analizės metodas taikytas analizuojant interviu metu surinktus duomenis, siekiant išskirti pagrindines temas, tendencijas ir praktikoje pasireiškiančius aspektus. Tyrimo rezultatai ir išvados. Rekomendacijos. Baigiamojo darbo struktūra. Šį baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, literatūros sąrašas, santrumpų sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 9 lentelės.

Relevance of the research. The principle of a judge’s inner conviction plays an important role in the evaluation of evidence, as it determines which data can be relied upon when making a decision. This principle is established in legal acts and discussed in legal doctrine, but it is most often analyzed as a procedural rule. In practice, however, decision-making is not limited to the application of legal norms alone – it is also influenced by other factors, such as the judge’s experience, attitude, emotional state, and the context of the case. In Lithuanian legal scholarship, these aspects are usually examined separately, therefore there is a lack of a broader approach to how a judge’s inner conviction is actually formed. Object of the research – factors influencing the formation of a judge’s inner conviction. Aim of the research – to analyze the factors that influence the formation of a judge’s inner conviction when evaluating evidence and making a decision. Objectives of the research: 1. To analyze the concept of justice, the importance of establishing the truth, and the principle of the rule of law in the context of the administration of justice. 2. To examine the process of judicial decision-making and the principles of evidence evaluation. 3. To assess external factors influencing the formation of a judge’s inner conviction, including case law, legal interpretation, and the informational environment. 4. To analyze internal factors related to the judge’s legal consciousness, values, professional experience, and psychological aspects of decision-making. 5. To empirically assess the significance of internal and external factors in the formation of a judge’s inner conviction. Research methods. 1. Analysis and summarization of scientific literature, legal acts, and case law were applied in order to define the concept of a judge’s inner conviction, the role of evidence evaluation, and the main factors influencing judicial decision-making. 2. The systemic analysis method was used to examine legal norms as part of a coherent legal system, analyzing their interrelations and determining the place of the principle of evidence evaluation among other procedural principles. 3. The systemic analysis method was also applied to assess legal norms as a unified system and to identify their interconnections within procedural law. 4. A semi-structured interview method was used in the empirical part of the research, interviewing judges, a prosecutor, and an advocate. The aim of the interviews was to determine which factors, according to legal practitioners, have the greatest influence on judicial decision- making. A pre-prepared set of questions was used. 5. Qualitative content analysis was applied to analyze the data collected during the interviews, in order to identify key themes, trends, and practical aspects. Research results and conclusions. Recommendations. Structure of the thesis. The thesis consists of an introduction, three chapters, a list of references, a list of abbreviations, summaries in Lithuanian and English, and appendices. The research data are illustrated by 9 tables.