Specialistų patirtys dirbant su vaiko ir vieno iš tėvų ryšio atstatymu
Sorokinaitė, Jolita |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1688.
Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos specialistų patirtys taikant susitaikymo terapiją (angl. reunification therapy) atstatant nutrūkusį vaiko ir vieno iš tėvų ryšį. Teorinėje dalyje aptariamos tėvų atstūmimo ir realistinio susvetimėjimo sampratos, vaiko vaidmenys, specialistų taikomi metodai, susitaikymo terapijos principai, formatai bei jos taikymas Lietuvoje ir pasaulyje. Analizuojami galimi iššūkiai: vaiko pasipriešinimas, emociniai sunkumai, tėvų bendradarbiavimo stoka, institucinių resursų trūkumas ir etinės dilemos. Taip pat nagrinėjamas pasirinktojo ir atstumtojo tėvo vaidmuo bei jų įtaka terapijos eigai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti specialistų taikytus metodus ir strategijas, kliūtis ir iššūkius, pasiektus rezultatus. Empirinėje dalyje taikytas kokybinis tyrimo metodas – atlikti pusiau struktūruoti interviu su keturiais specialistais. Duomenys analizuoti teminės analizės būdu sukuriant temas, potemes ir mini temas. Rezultatai atskleidė, kad specialistai remiasi įvairiomis terapinėmis paradigmomis – nuo kognityvinės elgesio terapijos iki sisteminės šeimos ir psichodinaminės terapijos. Išryškinta terapinio ryšio svarba, psichoedukacijos reikšmė, individualių ir bendrų sesijų taikymas bei žaidybiniai metodai dirbant su vaikais. Pabrėžiama vieningo modelio stoka Lietuvoje. Viena iš išgrynintų idėjų – „Taikos namas“ kaip galimas intervencijos modelis. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl susitaikymo terapijos taikymo tobulinimo Lietuvoje: būtinybė parengti aiškias gaires, mažinti specialistų perdegimo riziką, stiprinti teisinį reguliavimą, užtikrinti abiejų tėvų įsitraukimą ir plėtoti naujus intervencinius modelius.
This master's thesis examines professionals’ experiences in applying reunification therapy to restore the broken relationship between a child and one of the parents. The theoretical part addresses the concepts of parental alienation and realistic estrangement, child roles, applied methods, principles, formats of reunification therapy, and its implementation in Lithuania and abroad. It also discusses key challenges such as the child’s resistance, emotional difficulties, lack of parental cooperation, limited institutional resources, and ethical dilemmas. The roles of the aligned and alienated parent and their impact on the therapy process are analyzed. The aim of the research is to explore applied methods, strategies, obstacles, and outcomes. A qualitative research method was used, with semi-structured interviews conducted with four professionals. Data were analyzed thematically, identifying major themes and subthemes. Results revealed that specialists apply various therapeutic paradigms—from cognitive behavioral therapy to systemic family and psychodynamic approaches. The study highlights the importance of the therapeutic alliance, psychoeducation, use of individual and joint sessions, and play-based techniques with children. The lack of a unified model in Lithuania is emphasized. One refined idea is the “Peace House” as a possible intervention model. The thesis concludes with recommendations for improving reunification therapy in Lithuania: establishing clear guidelines, reducing burnout risk, strengthening legal frameworks, involving both parents, and developing new models.